Piniginė

Kokie Eželių kaimo vyrai susapnavo, kad jų kaimo lauke, kokioj tai vietoj, yra užkasti pinigai. Tai jie susitarė ir nuėjo tų pinigų kast. Kasa kasa, ir tik iš kalnelio stačiai į juos atbėga dvylika jaučių! Jie nusigando ir parbėgo namo.

Vėl praėjo kiek laiko, vėl jie sapnuoja, kad eitų kasti pinigų. Vėl nuėjo. Kasa kasa, jau prikasa skrynią, jau ir iškelia tą skrynią. Gi pamatė, kad nuo kalno jų dvaro ponas atvažiuoja. Važiuoja šešiais arkliais ir stačiai ant jų! O seniau dvaro ponas tai buvo ne bet kas! Jie labai nusigando ir pasislėpė. Ponas gi kai važiavo, tai ant jų duobės ir užvažiavo. Ratu užkliudė tą skrynią ir įvertė duobėn.

Jie tik kitą dieną nuėjo pažiūrėt. Tai duobę rado, bet nei skrynios, nei nieko.

Nuo to laiko ir dabar tą vietą vadiną Pinigine.