Prikaltas pinigas

Stonys buvo kalvis ir didelis medžiotojas. Jis buvo prisirinkęs visokių burtų. Rusų laikais, jei jis kam dvidešimt sidabrinių kapeikų duodavo, tai rytą tas žmogus tų kapeikų nerasdavo. O jis tą dvidešimt kapeikų dalydavo už menkiausią dalyką.

Kartą jis su tokiu medžiotoju susiėjo medžioti. To medžiotojo pavardė buvo Brožaitis. Jis ir tam Brožaičiui daug kartų duodavo nupirkti degtinei tas kapeikas. Tas Brožaitis ir už savo pinigus nusipirkdavo daug degtinės butelių ir pardavinėdavo tam Stoniui po dvidešimt kapeikų. Brožaitis pastebėjo, kad Stonys jam užmoka dvidešimt kapeikų, bet tas pinigas vis nuo jo prapuola. Tas Brožaitis taip pat buvo didelis kalvis ir burtininkas. Jis to sidabrinio pinigo pakrašty išgręžė skylę ir prikalė kalvėj prie šulo. Tai tas pinigas, valandą pabuvęs ramiai, paskui imdavo suktis ant tos vinies. Taip tas pinigas dūko tris dienas. Paskui sustojo.

Po kurio laiko Brožaitis susiėjo su Stoniu. Stonys Brožaičiui sako:

- Geriau, kad būtum smarkiausiai man kailį išpėręs! Visą amžių tas pinigas man tarnavo, o per tave

liko nuo manęs atskirtas. Rustausiu ant tavęs tol, kol mirsiu!