Pusčiai
Buvę pusčiai, kurie išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Kad, gaidgystėj iškūlę, žmonės palikdavo javus, sustumtus į krūvą, o išaušus dienai, eidavo vėtyt, tai grūdų maž berasdavę - tiktai vienus pelus krūvoj.
Kartą užėjęs juos ūkininkas bepustančius. Jie ėmę vienas kitą šaukintis:
- Pusčiau, pirštines palikai ant krosnies! Pusčiau!