Raudonlūpis gončas

Laumakiuos kažkada buvęs didelis medžiotojas. Šventą dieną prieš pietus išėjęs zuikių medžioti, ir ėmęs netoli gončas skalyt. O gončo jis neturėjęs. Ir ėmę jam zuikiai bėgti: tuoj vienas, antras, trečias - ir toliaus lig dvylikos. Galiausiai ir pats gončas atbėgęs - baisus, bjaurus, lūpos raudonos, liežuvį iškišęs ilgą, kokį pusantros pėdos. Vaks vaks ir gasuojąs, apsukui jį bėgiodams. Tas medžiotojas įsidėjęs į muškietą rožančiaus „avinėlį" ir šovęs į tą gončą. Tas gončas kad rūkęs skalydams per mišką - iham iham! Ir nuamsėjęs.