Sakmės apie paukščius

Volungė mainė su putpele arkliais, ir volungė laimėjo. Iš džiaugsmo volungė šeria arkliui ir rėkia:

- Išt ci ci, išt ci ci!

O putpelė, norėdama atsimainyti, šaukia:

- Put, palauk! Put, palauk!

Sesuo išlydėjo į karą brolį, ir brolis žuvo kare. Ji labai pradėjo verkti, raudoti. Tai dievui jos pagailo, ir pavertė gegute. Ir ji dabar kukuoja, raudodama žuvusio brolio.

Kitą kartą tutlys pasiskolino iš griežės duonos. Paskui grąžino du kepalu. Griežė reikalauja trijų: tiek buvę imta. Liudininkų nėra. Ginčui spręsti pasirinko gegužę. Ta, nenorėdama supykinti nei griežės, nei tutlio, pareiškė:

- Aš, moteriškė, negudrią galvą teturiu, galiu...

Gegutė iš piktumo kukuoja. Paskolino duonos griežlei. Griežlė sako:

- Tris.

O ji paskolino daugiau (svarais, svaras buvo). Tutlys sako:

- Du, du.

O gegužė daug buvo paskolinusi. Ji perpyko ir sako:

- Tu šū! Tu šū!

Ir ligi šiol tebepyksta.

Kregždė žiemoja ežere ant nendrių - nendrė pasilenkus nuskęsta, ir ji tenai būna negyva iki pavasario. O kai pavasarį atšyla, pernykštės kregždės atgyja, o jau senos tenai pasilieka amžinai. Jeigu su tinklais pagauna, kai žvejoja žuvis, tai atgyja.

Mūsų, Paspėrių, kaime...

Aš, kai ganiau gyvulius, būdama kokių vienuolikos dvylikos metų, girdėjau nuo senių: kai gegužė kukuoja ant kurio nors medžio, reikia tylutėm prieiti prie to medžio, dar kol gegužė kukuoja, ir nuskinti lapelį ar žievelę - tada žinosi kito žmogaus mintis.

Aš taip ir padariau...

Jei gegutė kukuoja prie lango, kur nors ant stulpo, ant sausos šakos, tai tikrai bus nelaimė, ašaros.

Mano mama pasakojo, kad kartą nuplovė langą vasarą ir nuėjo vandens atsinešt. O čia atskrido ant lango, kur atidarytas, gegutė ir užkukavo tris kartus ir va šitaip dar nusijuokė. Tris...

Pasakojo seni žmonės ganant arklius. Kūrenant ugnį sakydavo, kad su ugnim reikia vaikam elgtis labai atsargiai, kad ugnis yra labai šventas daiktas. Žmonės kadaise neturėjo ugnies, na, ir dievas pagailėjo žmonių ir per balandį siuntė ugnį. Ir balandis, nešdamas tą ugnį per jūres...

Buvę kitą kartą labai dideli paukščiai kugai, ir jie labai kitus paukščius ir paukštelius rydavę. Kad tik koks paukštelis pasirodydavęs ore, tuojau tie kugai ir prarydavę. Tai daugiau visi tie paukščiai ir paukšteliai susitarę devynias dienas gavėt, kad niekur nė viens nuo žemės į...

Joninių rytą skruzdėlės išneša savo smilkalus pravėdinti. Tuos smilkalus skruzdėlės neilgai vėdina, todėl sunku juos užtikt.

Skruzdėlių namų (skruzdėlyno) negalima degint! Juos sudeginti yra toks pat nusikaltimas kaip ir sudeginti žmogaus namus. Kur yra skruzdėlių, ten nebus...

Gyveno vyras su žmona, kuri labai mėgdavo puoštis. Kaip pati mėgdavo, tai ir vyrą puošdavo. Vieną sekmadienį jie norėjo eiti į bažnyčią, bet pirma reikėjo pasipuošti. Žmona pirmiau vyrą papuošė, o jai dar nepabaigus puoštis, bažnyčioj prasidėjo pakylėjimas - ir jie abu pavirto...

Meleta juodoji ganius pas velnią bandą ir praganius visus jo gyvulius. Tai velnias jai kaip metęs su akmeniuku į pakaušį, ir pramušęs kruvinai. Užtai juodosios meletos ir dabar pakaušis raudonas, o ji vis lekiodama tebešaukia tuos velnio galvijus: - Tprus, tprus!

Kitą kartą dievas su šventu Petru, vaikščiodamas po žemę ir mokydamas žmones, užėjo miške dvi moteriškes, renkančias uogas. Jos buvo su juodais sijonais ir su baltom palaidinėm. Šventas Petras paklausė moteriškių:

- Ką jūs čia veikiate?

- Renkame varles, - atsakė moteriškės.

...

Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!", jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:

- Tai tu...

Nežinau, kur gyveno tėvas ir duktė. Ir ta duktė ištekėjo toliman kraštan. Pagyveno tėvas keletą metų vienas. Bet jau negalėt pradėjo, ir pragyvent jam pasidarė sunku. Sugalvojo jis, kad eis pas dukterį, gal pas ją pabus, o gal ir iš viso liks, gal jį pašelps kuo duktė. O kaip...

Putpelės šiemet negirdim - tai bus blogi rugiai. O kai putpelė sako: „Putpele, putpele!" - tai tada rugiai labai geri, brinksta. Kai duoną reikia maišyti, rugius pili, pili - o rūgštis vis vien bloga. O kai tik putpelė paputpeliauja, tuoj rugiai švarūs! O kai gerkočius rėkia: „Gerkat!...

Kitą kartą švedai gaudė žmones. Nelabai jie sugaudydavo. Na ką darys? Tada tie švedai ėmė parsivežė pempes. O nuo pempių pasislėpti negali. Jos tikrai kaip šunys yra. Jau pempės kame kriokia, tikrai žinok, kad eina kas: ar lapė, ar žmogus. Nu ir jos pasako - į tą vietą eik, ir...

Gegutė taip kukuoja. Sako, kai poną dievą kankino, kai poną dievą vedė kankint pro šalį, tai karaliaus Arono duktė pro ketvirto aukšto langą žiūrėjo ir sakė:

- Aha, ponaiti, prapuolei dabar! Kukū!

Tai ponas dievas atsisuko ir sako:

- Tu kukuosi amžinai ir šeimos neturėsi,...

Dievas dar anais laikais sušaukė visus paukščius valyt ežerų, prūdų. Neatėjo tik krunkočius į talką. Dievas ant jo už tai labai supyko ir pasakė, kad daugiau nė iš upių, ežerų, prūdų neatsigers nė lašelio vandens. Tik nuo akmens jis rinks lietaus lašus.

Ir dabar krunkočius,...

Buvo našlė, ir ji labai raudojo ir raudojo vyro. Nueina ir rauda ant kapų.

- Nusibodai tu mums su savo raudojimu, - sako numirėliai, - geriau tu virsk geguže ir kukuok savo amžių!

Ir našlė virto geguže.

Prieš užgimimo šventę (rugsėjo aštuntą) tris dienas prapuola žvirbliai. Tom dienom žvirblis net nečiurkštels. Jeigu ir yra žvirblių, tai jie slepiasi, lando po krūmus. Seni žmonės, kai nemato žvirblių, tai nesėja rugių. Jie sako, kad žvirbliai todėl nuliūdę, kad tomis...