Saulė, vėjas ir žiema

Ėjo sykį vienas žmogus pro kryžių. Žiūri - po juo sėdi trys vyrai: vienas buvo labai raudonas, antras - labai baltas, o trečias - nei šioks, nei toks, storlūpis. Pamatęs juos, žmogus nusigando, pakėlė kepurę kryžiui ir greit vėl nuėjo. Atsisukęs žiūri - kad jį atsiveja tie trys žmonės. Prisiviję klausia:

- Prieš kurį tu nusiėmei kepurę?

Žmogus labai bijojo ten buvusio storlūpio, todėl sako:

- Tam storlūpiui.

Raudonasis jam sako:

- Žinok, žmogau, kai ateis vasara, aš tave sudeginsiu - aš esu saulė!

Storlūpis sako:

- Nebijok, žmogau, aš esu vėjas: papūsiu šaltu vėju - ir tu nebijosi to karščio.

Tada jam sako tas baltasis žmogus:

- Ir aš tau atkeršysiu. Aš esu žiema, aš tave sušaldysiu!

- Nebijok, - sako jam tas storlūpis, - aš pradėsiu pūsti šiltu vėju - tai ir sniegas pradės tirpti. Džiaukis, žmogau, kad pataikei kam kepurę pakelti, - dar pasakė ir nuėjo vėl sau.

O žmogus smagus nuėjo savo keliu.