Tabakas

Dievas, sukūręs medžius, augalus, žoles, nebuvo paskyręs žolėms vardų. Tuomet vieną kartą liepė susirinkti visoms žolėms. Prisirinko daugybė žolių. Dievas pavadino jas įvairiais vardais.

Po kurio laiko, kažkur eidamas, rado lyg matytą žolę. Dievas paklausė žolės, koks jos vardas. Žolė atsakė:

- Viešpatie, aš jokio vardo neturiu.

Dievas vėl sako:

- Tai tu nebuvai atėjusi, kai aš visoms žolėms skyriau vardus?

- Ne, - atsakė žolė.

- O kodėl nebuvai? - klausia dievas.

- Todėl, kad mane paragavęs Adomas apspjovė, o tai pastebėjusios, kitos žolės mane dar labiau apspjaudė. Dėl to, viešpatie, aš nedrįsau tau pasirodyti.

Dievui pagailo žolės, ir jis pasakė:

- Nuo šiol žmonės ims tave gerbti ir daug kas pamils, o tu pati vadinsies tabakas.

Taip ir įvyko: žmonės ėmė rūkyti tabaką ir visuomet su savim nešiotis, bet visuomet labai spjaudosi jį rūkydami, kaip tos žolės kad jį apspjaudė.