Užmuštas vilkas-žmogus

Pas mano senelį priprato vilkas. Kai tik žiema ateina, ir vilkas ateina. Dieną jis kur vaikšto, o naktį įlenda tvartan ir guli prie gyvulių. Pritaisė jam skylę lįst.

O seniau žydai vilko iltį kabindavo ant kokio raištelio vaikui ant kaklo. Vaikas pagraužia tos ilties, tai jam išauga stiprūs dantys. Na, ir kailis - pinigai. Tai sumanė senelis papjaut ar užmušt vilką - bus pinigų.

Pritaisė toj skylėj, kur jis lįsdavo tvartan, maišą. Vilkas, kai lindo, ir įlindo maišan. Tada tą vilką pjovė. Kai pjovė, tai jis rėkė ir cypė kaip žmogus. O kai jam kailį lupo, tai po kailiu rado žmogų.