Etiologinės sakmės

Kitą kartą dievas su šventu Petru, vaikščiodamas po žemę ir mokydamas žmones, užėjo miške dvi moteriškes, renkančias uogas. Jos buvo su juodais sijonais ir su baltom palaidinėm. Šventas Petras paklausė moteriškių:

- Ką jūs čia veikiate?

- Renkame varles, - atsakė moteriškės.

...

Senų senovėje keli šventieji ėjo per žemę mokyti žmonių. Dievas norėjo sužinoti iš apynio ir vėžio, kur nuėjo šventieji, - ar jie sakys teisybę. Apynys parodė dievui į viršų. Dievas liepė sekti ir jam į viršų. Todėl apynys ir raitėsi į viršų. O vėžys parodė atgal su...

Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!", jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:

- Tai tu...

Kol Adomas su Ieva buvo rojuj, jiems nereikėjo rūbų. Jų kūnas buvo apdengtas tokiu rūbu kaip musų nagai. Bet kai nusidėjo, liko nuogi. Atminimui tų rūbų liko mūsų nagai.

Nežinau, kur gyveno tėvas ir duktė. Ir ta duktė ištekėjo toliman kraštan. Pagyveno tėvas keletą metų vienas. Bet jau negalėt pradėjo, ir pragyvent jam pasidarė sunku. Sugalvojo jis, kad eis pas dukterį, gal pas ją pabus, o gal ir iš viso liks, gal jį pašelps kuo duktė. O kaip...

Velnias pono dievo prašęs, kad jam tą žmogų atiduotų, kuris, burnos neprausęs, eina valgyti.

- Ne, - ponas dievas sakąs, - aš tą tau atiduosiu, kuris nusiprausęs nesišluosto.

Velnias ėjęs tokio ieškoti, bet niekur neapėjęs. Pamatęs: vienas, arklius ganydamas, burną prausias....

Kai nuo tvano visi buvo susėdę laivan, pelė pragraužė skylę laivo dugne. Nėr kuo tą skylę užkišt. Tai gyvatė užkišo savo uodega, kad vanduo neitų laivan. Gyvatė išgelbėjo laivą nuo paskendimo. Tada ji reikalavo, kad jai už tai duotų suryt, kas turi gardžiausią kraują....

Kitą kartą švedai gaudė žmones. Nelabai jie sugaudydavo. Na ką darys? Tada tie švedai ėmė parsivežė pempes. O nuo pempių pasislėpti negali. Jos tikrai kaip šunys yra. Jau pempės kame kriokia, tikrai žinok, kad eina kas: ar lapė, ar žmogus. Nu ir jos pasako - į tą vietą eik, ir...

Kad Adoms, pirmą vagą išvaręs, nebūtų atgal atsižiūrėjęs, tai būtų žmonės turėję sotį. Bet kad atsižiūrėjo, pamatęs pilną vagą prikritusią visokių paukštelių ir gyvulėlių, pasakęs:

- Tai neužteksiu tos vienos vagos, reik ir daugiaus praarti.

Antrą išvaręs, trečią...

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Buvo taip: dievas velnią apvylė. Velnias pasirūpino bites, o dievas turėjo šituos varmus, kur kanda karves, arklius. Dievas regi, kad bitės medų nešioja. Ir dievas užsinorėjo medaus. Tada sako velniui:

- Duok, pamainysim: tu man duosi bites, aš tau - varmus.

Tada velnias sako:

- O gal tu...

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas...

Dievas vaikščiojo po žemę, ir žmonės neturėjo kuomi pjaut rugių. Dievas ėjo, žmonių nebuvo lauke - ir įkišo pjautuvą pėdon. Atėjo žmonės, daboja pėdon - nežino, kas yra. Tai jie mušt lazda pėdą!

Gegutė taip kukuoja. Sako, kai poną dievą kankino, kai poną dievą vedė kankint pro šalį, tai karaliaus Arono duktė pro ketvirto aukšto langą žiūrėjo ir sakė:

- Aha, ponaiti, prapuolei dabar! Kukū!

Tai ponas dievas atsisuko ir sako:

- Tu kukuosi amžinai ir šeimos neturėsi,...

Velnias padėdavo Kardickui visus darbus nudirbti - jis norėjo Kardicką pas save pasiimti. Kar- dickas užduodavo velniui labai sunkius darbus - jis vis tiek padirbdavo.

Pritrūko darbų Kardickas, velnias paėmė jį ir nešė. Kardickas ėmė giedoti šventą giesmę:

Karaliene maloninga,...

Dievas dar anais laikais sušaukė visus paukščius valyt ežerų, prūdų. Neatėjo tik krunkočius į talką. Dievas ant jo už tai labai supyko ir pasakė, kad daugiau nė iš upių, ežerų, prūdų neatsigers nė lašelio vandens. Tik nuo akmens jis rinks lietaus lašus.

Ir dabar krunkočius,...

Dievas dalijo poras. Visų stonų vyrams vis davė pačias, ir dar dvi moteriškos liko.

- Tai dabar pakvieskit dvasininkus, - sako dievas.

Kai pasakė dvasininkams, tai pirmiausia atėjo rabinas. Tai dievas davė pačią ir sako:

- Vesk kiek nori kartų!

Antras atėjo popas, tai jam dievas...

Buvo našlė, ir ji labai raudojo ir raudojo vyro. Nueina ir rauda ant kapų.

- Nusibodai tu mums su savo raudojimu, - sako numirėliai, - geriau tu virsk geguže ir kukuok savo amžių!

Ir našlė virto geguže.

Žmogų iš molio nulipdė, o jau ponus iš geresnio ko. Užmaišė dievas kvietinės tešlos, atlėkė šuva ir suėdė tešlą. Tai dievas užsiširdijęs šunį už uodegos, kad duos į akmenį - iššoko Kaminski, į beržą - Beržinski, į guobą - Guobinski, į klevą - Klevinski.

A „drobny...

Kai Adomo sūnai užmušė viens kitą, tai dievas užmušėją pavertė kurmiu. Kad jis po žemėm šliaužiot per savo visą gyvenimą, neišeidamas ant šviesos. Užtat jis dabar, kai tik išeina ant šviesos, tai ir stimpa.