Eilėraščiai
Eilėraščiai ir pasakėčios vaikams. Pamokantys eilėraščiai. Lietuvių ir kitų tautybių autorių eilėraščiai. Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai. Eilėraščiai apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą. Kalėdiniai eilėraščiai, kuriuos vaikai galės pasakyti Kalėdų seneliui. Trumpi vaikiški eilėraščiai. Lengvi, linksmi eilėraščiai vaikams. Prasmingi eilėraščiai. Velykiniai eilėraščiai ir kitom šventėms tinkami eilėraščiai. Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius. Lengvi eilėraščiai, kuriuos vaikučiai greitai įsimins ir išmoks :)
Stovi gluosnis
Toks papuręs,—
Žydros balos,
Baltos burės.
Plauk, laiveli,
Plauk, laiveli,
Per saulėtą
Mano šalį
Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta, balta – kur dairais –
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas –
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš...
Dejavo senas laikrodis:
— Nelaimė, tiku-taku.
Esu aš senas laikrodis,
Atvykęs čia nuo Trakų.
Esu garbingas laikrodis,
Aš niekam nemeluoju.
Dabar truputį šlūbčioju,
Vėluoju negaluoju.
Esu iš kito šimtmečio —
Matai auksinį gaidį?
Esu iš kito šimtmečio,
Bet vis dar noriu eiti.
Kadais...
Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.
Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusi ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą...
Pakalnėm upeliai nubėgo.
Nupustė vėjelis takus.
Užgrojo ir kelia iš miego
Varnėnų skudučiai vaikus.
Pabiro kaip žirniai vaikučiai.
Ir mudu?..
Ir mudu eime!
Geltoni varnėnų skudučiai
Pavasarj švilpia kieme!
Tėviškėle, tu graži,
Apkaišyta uosiais,
Tėviškėle, tau visi
Šiandien mes dainuosim
Tavo marios ir šilai,
Kloniai ir kalneliai
Širdužėlėj amžinai
Šviesų džiaugsmą kelia.
Tavo jūra vakaruos
Gintarėliais žydi —
Ožesj melsvos bangos
Mūsų dainos lydi
Tėviškėle,...
Baltas baltas patalėlis
Panašus j baltą sniegą.
Miega mažos mano lėlės
Ir visi žaisliukai miega.
Miega meškis baritonas,
Bitėm avilj pastatęs,
Miega laivo kapitonas,
Undinėlę vakar matęs.
Glaudžias pūko pagalvėlės
šokolado pardavėjas...
Tik prie lango kareivėlis
Ritasi, kyla nuo miško šalies,
Supa padangę lyg sparnas nakti
Sunku kvėpuoti, nutilo gamta,
Saulė raudonu ūku apsupta.
Žaibas liepsnota vaga
Perskrodė dangų staiga.
Dunda nuo miško garsiau,
Artinas viesulas jau.
Trenkė, apsuko,
Sūkuriu rūko,—
Viską sumaišė drauge,
Vai žydi žydi per visą dieną
Šviesi saulužė — dangaus ugnužė.
O už saulužę, kas dar šviesesnis? —
Motulės veidas, motulės veidas.
Vai šviečia šviečia žalioj palaukėj
švelnios gėlelės — pienės baltpūkės.
O kas už pienės pūką švelnesnis? —
Motulės rankos,...
O per naktį nuo balkono
Dingo aitvaras pernykštis...
Išsirito iš kokono
Mėlynsparnė peteliškė.
Rodos, nieko neįvyko —
Tik liūtis nuplovė kiemą,
Tik atvertus žalią knygą,
Saulė žaidė visą dieną.
Tik į vakarą aikštingai
Ėmė suktis pienių pūkas,
Tik aukštoj žolėj pradingo
...
Oi ežy, ežy, ežy,
Ką spygliukuose neši?
Ogi matot, ripu tapu,—
Visą šūsnį klevo lapų.
Rausvą obuolį iš sodo,
štai ir viskas, kaip atrodo.
Pasakyk, dygus vikruoli,
Kaip taisysi žiemai guolį?
Netrukdykit, ripu tapu,—
Po medžiu, iš aukso...
— Ei vėjeli,
Kur pro šalį
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
I Gintarėlių
Paieškot pamary!
— Kur, žuvyte
Vinguryte,
Tu neri, tu neri?
— Tarp šešėlių
Gintarėlių
Paieškot sūkury!
— Kur, vaikuti,
Kur, zuikuti,
Tu neri, tu neri?
— Bėgu smėliu
Gintarėlių
Paieškot pamary!
Balto šilko sijonėliai —
Lylia tylia.
Sukas baltos ramunėlės
Lylia lylia.
Iš rugių slapčia išėję —
Lingo lingo,
Rugiagėlės supas vėjy —
Lingo lingo.
Gėlės bėga, vėjas gaudo
Oi tai juokol —
Dobilai — linksmi, išraudę
Ratą...
Pradžiūvo darželis. Diegai pinavijų
Iš žemės rausvomis galvutėmis lenda.
Po kluoną bėgioja marguojanti banda
Žalų ir palšų drūtasprandžių galvijų.
Ir katinas rimtas iš svirno išėjo,
Ir Margis, užlipęs ant priesvirnio,, rangos,
Ir kvapas gaivinantis priešpiečių vėjo
Baltos lankelės —
Puslapiai skleidės...
Juodos avelės —
Bėgančios raidės.
Kas gi jas gano?
Akys kaip segės.
Juodos avelės
Pasaką sekė.
Pasaką sekė
Margą lyg raštą
Apie pasaulio
Mėlyną kraštą.
Apie teisybę,
Apie gerumą,
Trečiojo brolio
Kvailio gudrumą...
Lyg iš gausybės
...
Iš užgirio pilnas mėnulis antai
įspindo į langą gryčiutės,
šarmotas rytys nebeblaško sniegų,
Tik kvapą užimdamas spaudžia
Ar pirštais gudriais ant gryčiutės langų
Žvaigždelėmis verpaią audžia.
Pilnas rėtis trupinių.
/Dangus ir žvaigždės/
Ant kelmelio atsistojęs
Kiškis būgną mušė koja:
-Vienas du trys, viens du trys,
Aš esu drąsus karys!
O šalia jo daug zuikučių
Džiaugės, plojo jam katučių:
-Vienas du trys, viens du trys,
Tėtė mūs narsus karys!
Šen, šnekuti,
Juodgūžuti,
Aš tavęs nepamiršau.
Į beržiuką
Inkiliuką
Tau įkėlęs pririšau,
Šiltas vėjas atskubėjęs
Liekną beržą palinguos.
Varnėniukai
Juodgūžiukai
Kaip lopšelyje miegos.
Kas už tų vijoklių sienos?
Seno sodo sėklų sielos
Tyliai plazda po žeme,
Netrukdykime, eime.
Kas už lango atsiduso,
Kai čionai nebuvo mūsų?
Tas, kam buvo tuo laiku
Truputėlį nejauku.
Kas tenai už aukšto bokšto
Visą laiką gudriai spokso?
Ką šįvakar pasakys
Debesies žydra akis?
Štai jums vakaras žiemos —
Jis ieškojo šilumos,—
Patyliukais atkeliavo
Visas baltas nuo šarmos.
Kai tarpuvarčiuos senuos
Žydros pūgos aimanuos,
Jo minkštų pūkuotų žingsnių
Negirdėsite kiemuos.
Štai jums vakaras žiemos.
Pasiilgęs šilumos,
Jis atėjo ir sutirpo
Prijuostėlėje mamos.
Tėvyne!Tėvyne!
Ant gintaro lapų
Ruduo tavo vardą
Kas rytą nutapo.
Tėvynė — tai vėliavos
Vėjyje plazda.
Tėvynė — šaka.
Užsūpuojanti strazdą.
Tėvynė — žvaigždė
Pro boluojančią miglą.
Akacijų takas
Į mano mokyklą.
Banga suklups prie kranto:
Bangele, ką darai?
Tau iš prijuostės
Krenta
Į krantą
Gintarai.
Ir tas, kas ieško —
Randa.
įsižiūrėk gerai.
Nubarstė visą krantą
Geltoni
Gintarai.
Ilgas vakaro šešėlis,
Prie kamieno prisišliejęs,
Tyliai tyliai pasiklausė,
Ką tu man sakei į ausį.
Apie vakaro gerumą,
Apie rūmą — rožės krūmą,
Apie pamestą kurpaitę.—
(Ją ryte atras našlaitė),
Kaip ežys ir jo ežięnė
Verda saldžią obuolienę...
Apie tai, , kaip čia po...
Mažutėj gatvelėj
Vidurnaktį
Tykiai
Pabunda iš sapno
Nematomi
Stikliai.
Jų žingsniai
Stikliniai.
Stikliniai jų būstai.
Koks senas
Tas amatas —
Stiklą išpūsti!
Gatvelėje
Stiklių
Ant stiklo svarstyklių,
Žiūrėkite,
Sukas
Trapus
Sviedinukas!
Prie vartų išeina
Stiklinė
Mergytė.
...
Mano upė — Nemunėlis,
Mano upė — žydrūnėlis.
Plauna krantui smilteles,
Plauna pušiai kojeles.
Vakare ateis pas mus,
Jo srovė, šviesos pilna.
Vaikšto upė po namus,
Žiburėliais nešina.
❖
Bėga bėga ir niekados neišbėga.
/Upė/
Peršokę per valką
Kelio vidury,
Skubame į talką
Vyrai keturi.
Sunkios varpos svyra,
Kupinos grūdų.
Mes drauge su vyrais
Skubam nešt pėdų.
Vėjas varpas supa,
Čeža pradalgiai...
Gubą palei gubą
Statome smagiai.
Pradalgiuos susėda
Pailsėt šeima.
— Pėdas neša pėdą! —
Šypsosi mama.—
Apsiniaukė, pajuodo
Saulės takas skaistus.
Byra byra ant sodo
Ir ant pievų lietus.
Oi, kaip šnara! —
Kaip šnara! —
šnabžda vyšnios džiugiai.
Oi, kaip gera,
Kaip gera! —
Kužda dirvoj rugiai.
Rytą glosto mus rūkas,
Saulę rita diena.
Aukso mariose plūko
Vyturėlio...
Didelis kolūkio sodas,
Pilnas vyšnių, kriaušių,
šitas sodas man atrodo,
Kaip giria didžiausia.
Čia tarp medžių nuošaliai
Stovi gražūs aviliai.
Kai j sodą pirmą kartą
Koją aš {kėliau —
Vijo bitės ligi vartų
Ir vis tiek įgėlė.
įlindau aš tarp šakų
Ir iš tolo...
Visą dieną
Mes po kiemus
Lakstėm,
Žaidėme indėnus.
Šliaužiojom
Po žolę žalią.
Tyliai žaidėm
Katę-pelę.
Žaidėm netgi
Tėtę-mamą.
Smėly statėm
Smėlio namą.
Žaidėm
Mokytoją-klasę...
Visą dieną
Mokslas tęsės.
O paskui —
Diena prabėgo,
Ir nebežaidėme.
Nieko.
BALTARUSĖ
Tyliai teka Nemunas,
Plaukia upių tėvas...
Neša vilnį Nemunas
Per laukus, per pievas...
Tai Baltarusija,— mano gimtinė.
O aš — Alesia — Jūsų kaimynė.
LATVĖ
O aš —
Latviukė Ausma
Nuo Dauguvos krantų.
Vienos jūružės gausmo
Mes klausomės kartu.
Eilėraščiai Ramutė Skučaitė
Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.
Spindinčiu sniegu nušluosto
Mėnesio cukrinį skruostą.
Žiūri jis, kaip sniego rožės
Iškilmingai puotai ruošias.
Net stikliniai manekenai
Šokti mokosi tai dienai.
Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną
Ir už slieką...
Saulė pasikėlė
Virš beržų.
Linksi aguonėlė
Pamažu.
Aguonėlė prašo:
Duok vandens!
Kas vandens nors lašą
Atgabens?
Gausi vandenėlio
Daug lašų:
Pilną kibirėlį
Tau nešu!
Bėga vandenėlis
Pamažu.
Auki, aguonėle,
Lig beržų!
RASA
Mėnulio trupinėliai
Miške išbarstyti,
Šalti akmenėliai
Žoleles nusvėrė.
VAIVORYKŠTĖ
Pamesta pasagėlė
Ant plataus lauko,
Prie gilaus ežero.
Karšta kaip žarija
Užkrito už debesėlio.
Oi, lekia skrenda
Šyvas žirgelis
Dulkėtu vieškeliu,
Lygiuoju...
Rugelis tyliai snaudžia,
Paslėptas nuo speigų.
Rugelj žemė glaudžia,
Užklojusi sniegu.
Žemelei daigas rūpi.
Po žėrinčia šarma
Sūpuoja žemė rugį —
Kaip mylinti mama.
Miegoki, žiemkentėli,
Miegoki, čiūčia liū.
Senas sargas
Kaktą trina,—
Slaugo sergantį žvėryną:
Begemotas meta svorį —
Nieko valgyti nenori.
Dešimt Nilo krokodilų
Iš vandens nebeiškilo.
Trys šimtai senų papūgų
Vieno katino pabūgo.
Ten po palmėm Liūtas liūdi,—
Kur klampot per tokią liūtį?..
Viskas klostos negerai,
Kai...
Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės,
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę
Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,—
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant sapnų sūpynių supos.
Mes neturime priekalo,
Replių nė plaktukų,
Tik vis kalam,
Kalam, kalam —
Tuku tuku tuku!
Baltas beržas — mūsų plienas,
Daug snapų — plaktukų...
Darbininkai
Mes kiekvienas —
Tuku tuku tuku!
Kirmėlaitės juodagalvės
Eglę graužė, tuko...
Tai darbelio
Buvo kalviams —
Išėjo tėvelis į mišką,
Išėjo motinėlė į mišką,
Išėjo tėvelis, išėjo motinėlė,
Išėjo visi vaikai į mišką.
Pamatė tėvelis pelėdą,
Pamatė motinėlė pelėdą,
Pamatė tėvelis, pamatė motinėlė,
Pamatė visi vaikai pelėdą.
Nušovė tėvelis pelėdą,
Nušovė motinėlė...
Žemuogių pilni krepšeliai,
Ir vaikų pilni keleliai.
Kvepia žemuogėm laukai
Ir upokšniai, ir miškai.
Va, burnelė žemuoginė,
Va, noselė žemuoginė.
Ir pirščiukai lyg dažyti,
Saldūs — galim palaižyti.
Kvepia žemuogėm laukai
Ir namučiai, ir...
Trolis uždegė žvakelę
Seno miško pakrašty.
Šen, balti žiemos vaikeliai,
Balto gandro atnešti.
Prie žalių ledinių kūdrų
Varvekliukų skambesy
Pažiūrėti trolio burtų
Susirinksime visi.
Jau kankorėžis nupuolė
Ir išsiskleidė delne.
Jau melsva neužmirštuolė
Žydi ežero dugne.
...