Eilėraščiai

Mezgė mezginį bobutė —
Kol už lango vėjas pūtė,
Medžių garbanas išraitė —
Baigė megzti kepuraitę.

Mezgė mezginį bobutė.
Kol už lango vėjas pūtė,
Kiemą išplakė audra,—
Buvo pirštinių pora.

Mezgė išmezgė korėtą
Lėlei rožinį parėdą.
Mezgė mezginį bobutė,
O už...

Briedžio rasoti ragai
Blyksi palaukėj ilgai.

Jau prasimerkė ir gėlės.
Skrenda būriais plaštakėlės.

Girdis, kaip kala seniai
Pamokas stropūs geniai.

Raibos gegutės kukuoja.
Vėjas pušyną šukuoja.

Peteliškės neša žinią.

Buvo juoko — ligi valiai.
Sako, saulėje įrudę,
Net labai rimti karaliai
Šokinėjo per virvutę.

Ant palangių zuikiai lakstė,
Gėlės sodininką laistė,
Ir jisai — tiesiog baisu —
Ėmė augt lig debesų.

Na, o paukščių pardavėjo,
Rodos, nieks nepakerėjo,
Bet, išlaisvinęs dagilį,
...

Linksmas linksmas fotografas
Lyg iš pasakos koks grafas
Stiklą blizgindamas trina,
Puošia nuotraukom vitriną.

Štai mergaitė. Ji suaugus.
Ji, keistai surišus plaukus,
Žiūri tiesiai į mane
Su vestuvine suknia.

O toliau — ūsuotas dėdė.
Du kariai — jo sūnūs sėdi.
Dar toliau — tokia...

Palinksta mama
Prie vaikelio sapnų.
Išdygsta žolė
Po dagilio snapu.

Kai žolę paglosto
Žemelės delnai,
Prasikala sraigei
Taškuoti sparnai.

Linguoja balti
Debesų patalai
Gimtinės dainelę,
Kurią pamilai,

Ir budi per naktį
Aukšta ir kaitri
Saulėgrąža —
Saulė apuoko aky.

Mamos rankos
Bulves skuta.
Mamos rankos
Tvarko butą.

Verda, kepa,
Plauna, šluosto
Ir galvelę
Man paglosto.

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.
Tai tu, mamyte mano,
Džiaugsme ir ilgesy —
Esi pati geriausia,
Nes mano tu esi.

Laistė laistė rudenėlis
Samanėlę purią,
Kėlė kėlė baravykas
Rudąją kepurę.

Pynė pynė tėtušėlis
Žilvitinę kraitę,
Bėgom bėgom per pievelę
Mudu į giraitę.

Pustėm pustėm kadagyne
Samanėlę purią,
Nešėm nešėm baravyką —
Kolą ir...

Tyla, įsisupus į skarą pūkinę,
Pasiėmė didelę skujų pintinę.

Ji paliepė varnų pulkams netarškėti,
Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį,

Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto
Medinio vasarnamio — tuščio ir balto.

Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų,
Kurio visą vasarą...

Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
išvažiavo žagarų,
parvažiavo be nagų.
Man bandelės nekepė,
kad ir kepė nedavė,
po varteliais pakišo,
žila kiaulė iškniso.

Garny, garny, ga ga ga!
Tavo pati ragana,
po varteliais pakišta,
šiaudų kūliu užkišta.
Tie varteliai...

Jurgeli meistreli,
Ar josim į puotą?
Balnosime žirgą —
Medinį, kuoduotą.

Paimsim karietą,
Paauksintą balną.
Mums reikia suspėti
Už vakaro kalno.

Už vakaro kalno,
Už laumžirgių dvaro,
Kur du vabalai
Mums vartus atidaro.

Kur siuvasi pieva
Gėlėtą sijoną.
Kur žydi languos
Po...

Viršum kopų saulė ridinėja.
Kas ten gaudo baltą jūros vėją?

Kas tenai į šiltą bangą brenda
Ir vėl taškos, grįždami į krantą?

O pakrantė tviska raibuliuoja...
Kas ten mums atbėgdami mojuoja?

Tai juk latvių žemės gintariukai —
Jūrmalos mergaitės ir...

Karalius Neptūnas
Ant jūržolių sosto
Putojantį vandenį
Delnu užglosto.

Pažiūri į jūrą,
Pažiūri į dangų
Ir laivui jis pasiunčia
Vėją palankų.

Karalius Neptūnas
Šiandieną ramus.
Sugrįžo laivai
Į gimtuosius namus.

Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos,
Kai saulė beržynus auksuoja
Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos,
Ir dangus balsvai mėlynuoja...

Man tinka tos naktys, kai rudenio šaltis
Užmigdo linksmutį upelj.
Kai krinta nuo medžio lapelis pageltęs
Ir vysta žolynas daržely...

Dzirim dzirim!
Zum zum zum!..
Lekia bitė
Su medum.

- Kam neši
Medutį, kam?

- Zirrr!
Meškučiui
Irrr
Vaikam!
Ne bet kam:
Kas darbštus,
Tam saldus
Bus medus!

Oi tu eglele,
Tu siūbuonėle,
Siūbavai rytą,
Vėlai vakarėlį,
Kol išsiūbavai
Devynias šakas,
Devynias šakas,
Dešimtą viršūnę.
Visas devynias
Vėjelis nulaužė.
Oi, tiktai liko,
Dešimta viršūnė,
Oi, nors gegutei,
Nors pakukuoti,
Oi, nors lakštutei,
Nors palakštuoti.
Oi tu, motule
...

Lakštingalos,
Kregždės,
Varnėnai,
Balandžiai,
Dagiliai,
Maži gegužiukai,
Kikiliai,
Žalvarniai
Ir zylės,—
Lai erdvę
Užpildo
Nerimstantys
Jūsų Balsai,
Kai visas
Pasaulis
Pražysta
Baltai
Ir rausvai...
Griežlelės,
Kukučiai,
Žvirbliukai,
Apuokai,
Pelėdos...
Ir pempės,
Prieš porą...

Senamiesčio keistos lėlės —
Kai siaučia lietus pašėlęs,
Ant čerpių raudono stogo,
Palikę teatrą, šoka.

Jos būna juokingos ir liūdnos,
Jos moka braidžiot po liūnus,
Paskui prie ledų, vežimėlio
Aplaižo pirštus pamažėliais.

Šešėlių išmarginta siena
Joms primena mažą...

Tarp vaikučių,
Tarp darbščių
Vaikšto žvirblis
Takučiu:
- Sir li li!
Sir li li!
Gal dainelė
Nedaili?

- Oi, tu žvirbli,
Oi, tu kirbli,
O kada
Pradėsi dirbti?

- Dirbu! Kirbu! Sir li li!
Mano lizdas netoli:
Ten nešu lyg begemotą
Kir kir kirminą
Gauruotą.

Nesakykit:
- Žvirblis kirba...
...

Kvepia vasara žalia,
Kviečia iškylauti...
Su žilvičio kraitele
Aš einu grybauti.

Griežlė rėkia — krės krės krėsi
Lėkdama per kelią.
Baravykai kepures
Man iš tolo kelia.

Gal ir tu kada įgriūsi
Į skliautuotą kiemo rūsį.
Kur aukštai — pro siaurą angą —
Spindulys retai patenka.

Čia nuo vasaros paklydę
Sviediniai. Kreiva žvakidė.
Senos knygos dėdės Miko
Po akmens skliautu užmigo.

Dengia sienas drėgnas ūkas.
Tyli molio avinukas.
Švarią staltiesę...

Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
Iš sapno kaip žėrinčio sniego,
Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu
Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų.
Dabar aš jau būsiu.
Dabar aš jau būsiu,
Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu,
Kurią dovanojai.
Praeiviai paslaugūs
Man šypso.
Ir...

Mano batai buvo du.
Vienas dingo, nerandu.
Aš su vienu batuku
Niekur eiti negaliu.

Dvi rankutės ieško bato.
Dvi akutės jį pamato.
Aš apsiausiu batukus
Ir keliausiu pas vaikus.

Supas aukštos jūros žolės,
Jūrų žvaigždės kaip gražuolės,
Ir po skėčiais tyliai dūsaus
Tingiai judančios medūzos.

Čia kalbėti moka žuvys,
Laivo inkaras pražuvęs,
Net įtūžusi audra
Čia, namuos, visiems gera.

Ji, išrinkus vietą saugią,
Dugno smėly piešia saulę.

Avinėliai švelniavilniai,—
Sako,—
Buvo boba Vilniuj?

Boba — molinukė,
Skara — baltapūkė...

Čirškė žvirblis kamine,—
Gal ir buvo,
Gal ir ne.

Buvo, buvo,
Kaip nebuvo! —
Ten atgal kregždutė siuvo.

Pirko dūdą su verba,
Margą audeklą.
Arba

Jei nebuvo, tai nepirko
Anei margo,
Anei...

Aš į krantą plaukiu,
Pasiilgus žmonių,
Pasiilgus žmonių,
Seno uosto žmonių.

Aš į krantą plaukiu,
Aš — mergaitė žuvis.
Iš melsvųjų akių
Ilgesys tik sušvis.

Aš į krantą plaukiu,
Dega uostas jaukus - 
O mane juk taip pat
Sugalvojo žmogus!

Samanėle tu žalsva,
Samana rasota!
Kyšo ūmėdės galva,
Lapeliu užklota.

Gal ne ūmėdės galva,
Tai.lėkštelė gal rausva,
Salto vandenio pilna?

Ne vanduo gal, o midus?
Zylės geria,— koks gardus!
Šilo dovana.

O žvaigždutė žvaigždutaitė,
Užsirišus skepetaitę,
Tylią naktį nenusėdi:
— Ei, tėveli mėnesėli,

Sidabru dangus barstytas,
Dar labai negreitai rytas.
Kol rasa žolėj nudžius,—
Pasikvieski į svečius!

Ir žvaigždutė iškeliavo
Pas mėnulį mėnesėlį.
Mėnuliukai vaiduokliukai
...

... O žvejai ištraukė tinklą —
Pasirinki, kas patinka.

O žvejai ištraukė tinklą —
Visą spindintį, turtingą.

Panardintą šimtą sykių,
Pilną sidabrinių silkių.

Tuoj į krantą neš laimikį!
Neužmiki, neužmiki...

Dar bangoj saulelė dega —
Tau žvejai ištrauks lydeką,
 

Tą,...

Mano tėvelis
Buvo kalvelis.
Ok tiku, tak taku,
Buvo kalvelis.

Kalvelėje plieną
Kalė per dieną.
Ok tiku, tak taku,
Kalė per dieną.

Gaidys pupą rado,
Višta kuodą krato.
Gaidys pupą lesa,
O vištelė prašo:
- Duok, duok, gaideli,
Nors mažutį trupinėlį.

Kristianai Andersenai, tu
Čia, po Kopenhagos žibintu,
Išstovėjai lyjant kiaurą naktį,
Ir todėl aš privalėjau degti
Sąžiningai — iš visos širdies.
Ir dabar aš supratau išties
Nesvarbu, kad jau esu pasenęs,—
Manyje slapta ugnis rusena —
Prisiminkim Hansą Kristianą,
Prisiminkim Hansą...

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Visą ilgą vasarą
Supsi jūros ašarą.

Kriaukle,
Užsidarius aukle,
Kaipgi tu ten gyveni
Jūrų marių vandeny?

Kriaukle,
Užsispyrus aukle,
Smalsūs žvilgsniai nepadės —
Neatskleisi paslapties.

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Perlas bus užaugęs —
Nereikės jam...

Čeža nupūstas lapelis
Šluoja vėjas takučius.
O takučiais Dėdė Spalis
Atkeliavo į svečius.

Tapu tapu pro berželį,
Pro kaštoną, pro namus...
Tapu tapu į darželį
Dėdė Spalis vėl pas mus.

— Sveikas gyvas, Dėde Spali! —
Per kiemelį su daina

Plaukia vėliavų...

Vaikų vežimėlis,
Riogsojęs kamputy,
Svajojo šį vakarą
Garvežiu būti.

— O, jeigu turėčiau
Aš garo variklį!..
Galėčiau miestan
Geležinkeliu vykti!

Išgirdus naujieną,
Iš gryno pavydo
Štai kiaulė taupyklė
Nuo spintos nukrito...

Pažėrė po kambarį
Saują skatikų,
Ir sieninis...

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu Tave balsu.
Tai Tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.

- Lingu lingo, lingu lingo...
Daug vaikučių susirinko:
Ūpcim! Ūpcim! Ūpcim! 
Sėskitės! Pasupsim!

- Tindri vindri liūli!
Nedrebėk, mėnuli.
- Ramta tamta tuti!..
Nebijok, saulute:
Neužklius sūpynės
Už tavęs - auksinės...

Prie mėnulio buvom,
Saulės neužkliuvom...
Lingu lingo!...

Prie aukšto aprūkusio veidrodžio
Prigludo šiaurinė naktis.
Siaurom kopėtėlėm aš leidžiuosi.
O, mylimas kaminkrėty!..
Per suodiną suodiną dūmtraukį,
Per baltus pasaulio sapnus,—
Kaip gera, kaip gera vidurnaktį
Sugrįžti į savo namus.