Eilėraščiai

Oi tu eglele,
Tu siūbuonėle,
Siūbavai rytą,
Vėlai vakarėlį,
Kol išsiūbavai
Devynias šakas,
Devynias šakas,
Dešimtą viršūnę.
Visas devynias
Vėjelis nulaužė.
Oi, tiktai liko,
Dešimta viršūnė,
Oi, nors gegutei,
Nors pakukuoti,
Oi, nors lakštutei,
Nors palakštuoti.
Oi tu, motule
...

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Spindinčiu sniegu nušluosto
Mėnesio cukrinį skruostą.

Žiūri jis, kaip sniego rožės
Iškilmingai puotai ruošias.

Net stikliniai manekenai
Šokti mokosi tai dienai.

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną

Ir už slieką...

Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos,
Kai saulė beržynus auksuoja
Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos,
Ir dangus balsvai mėlynuoja...

Man tinka tos naktys, kai rudenio šaltis
Užmigdo linksmutį upelj.
Kai krinta nuo medžio lapelis pageltęs
Ir vysta žolynas daržely...

Mamos rankos
Bulves skuta.
Mamos rankos
Tvarko butą.

Verda, kepa,
Plauna, šluosto
Ir galvelę
Man paglosto.

Kas už tų vijoklių sienos?
Seno sodo sėklų sielos
Tyliai plazda po žeme,
Netrukdykime, eime.

Kas už lango atsiduso,
Kai čionai nebuvo mūsų?
Tas, kam buvo tuo laiku
Truputėlį nejauku.

Kas tenai už aukšto bokšto
Visą laiką gudriai spokso?
Ką šįvakar pasakys
Debesies žydra akis?

Trolis uždegė žvakelę
Seno miško pakrašty.
Šen, balti žiemos vaikeliai,
Balto gandro atnešti.

Prie žalių ledinių kūdrų
Varvekliukų skambesy
Pažiūrėti trolio burtų
Susirinksime visi.

Jau kankorėžis nupuolė
Ir išsiskleidė delne.
Jau melsva neužmirštuolė
Žydi ežero dugne.

...

Buvo juoko — ligi valiai.
Sako, saulėje įrudę,
Net labai rimti karaliai
Šokinėjo per virvutę.

Ant palangių zuikiai lakstė,
Gėlės sodininką laistė,
Ir jisai — tiesiog baisu —
Ėmė augt lig debesų.

Na, o paukščių pardavėjo,
Rodos, nieks nepakerėjo,
Bet, išlaisvinęs dagilį,
...

Mezgė mezginį bobutė —
Kol už lango vėjas pūtė,
Medžių garbanas išraitė —
Baigė megzti kepuraitę.

Mezgė mezginį bobutė.
Kol už lango vėjas pūtė,
Kiemą išplakė audra,—
Buvo pirštinių pora.

Mezgė išmezgė korėtą
Lėlei rožinį parėdą.
Mezgė mezginį bobutė,
O už...

Kvepia vasara žalia,
Kviečia iškylauti...
Su žilvičio kraitele
Aš einu grybauti.

Griežlė rėkia — krės krės krėsi
Lėkdama per kelią.
Baravykai kepures
Man iš tolo kelia.

Palinksta mama
Prie vaikelio sapnų.
Išdygsta žolė
Po dagilio snapu.

Kai žolę paglosto
Žemelės delnai,
Prasikala sraigei
Taškuoti sparnai.

Linguoja balti
Debesų patalai
Gimtinės dainelę,
Kurią pamilai,

Ir budi per naktį
Aukšta ir kaitri
Saulėgrąža —
Saulė apuoko aky.

Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės,
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę

Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,—
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant sapnų sūpynių supos.

Jurgeli meistreli,
Ar josim į puotą?
Balnosime žirgą —
Medinį, kuoduotą.

Paimsim karietą,
Paauksintą balną.
Mums reikia suspėti
Už vakaro kalno.

Už vakaro kalno,
Už laumžirgių dvaro,
Kur du vabalai
Mums vartus atidaro.

Kur siuvasi pieva
Gėlėtą sijoną.
Kur žydi languos
Po...

Karalius Neptūnas
Ant jūržolių sosto
Putojantį vandenį
Delnu užglosto.

Pažiūri į jūrą,
Pažiūri į dangų
Ir laivui jis pasiunčia
Vėją palankų.

Karalius Neptūnas
Šiandieną ramus.
Sugrįžo laivai
Į gimtuosius namus.

Tyla, įsisupus į skarą pūkinę,
Pasiėmė didelę skujų pintinę.

Ji paliepė varnų pulkams netarškėti,
Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį,

Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto
Medinio vasarnamio — tuščio ir balto.

Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų,
Kurio visą vasarą...

Linksmas linksmas fotografas
Lyg iš pasakos koks grafas
Stiklą blizgindamas trina,
Puošia nuotraukom vitriną.

Štai mergaitė. Ji suaugus.
Ji, keistai surišus plaukus,
Žiūri tiesiai į mane
Su vestuvine suknia.

O toliau — ūsuotas dėdė.
Du kariai — jo sūnūs sėdi.
Dar toliau — tokia...

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.
Tai tu, mamyte mano,
Džiaugsme ir ilgesy —
Esi pati geriausia,
Nes mano tu esi.

Samanėle tu žalsva,
Samana rasota!
Kyšo ūmėdės galva,
Lapeliu užklota.

Gal ne ūmėdės galva,
Tai.lėkštelė gal rausva,
Salto vandenio pilna?

Ne vanduo gal, o midus?
Zylės geria,— koks gardus!
Šilo dovana.

Lakštingalos,
Kregždės,
Varnėnai,
Balandžiai,
Dagiliai,
Maži gegužiukai,
Kikiliai,
Žalvarniai
Ir zylės,—
Lai erdvę
Užpildo
Nerimstantys
Jūsų Balsai,
Kai visas
Pasaulis
Pražysta
Baltai
Ir rausvai...
Griežlelės,
Kukučiai,
Žvirbliukai,
Apuokai,
Pelėdos...
Ir pempės,
Prieš porą...

Dzirim dzirim!
Zum zum zum!..
Lekia bitė
Su medum.

- Kam neši
Medutį, kam?

- Zirrr!
Meškučiui
Irrr
Vaikam!
Ne bet kam:
Kas darbštus,
Tam saldus
Bus medus!

Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
Iš sapno kaip žėrinčio sniego,
Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu
Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų.
Dabar aš jau būsiu.
Dabar aš jau būsiu,
Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu,
Kurią dovanojai.
Praeiviai paslaugūs
Man šypso.
Ir...

Senamiesčio keistos lėlės —
Kai siaučia lietus pašėlęs,
Ant čerpių raudono stogo,
Palikę teatrą, šoka.

Jos būna juokingos ir liūdnos,
Jos moka braidžiot po liūnus,
Paskui prie ledų, vežimėlio
Aplaižo pirštus pamažėliais.

Šešėlių išmarginta siena
Joms primena mažą...

Tarp vaikučių,
Tarp darbščių
Vaikšto žvirblis
Takučiu:
- Sir li li!
Sir li li!
Gal dainelė
Nedaili?

- Oi, tu žvirbli,
Oi, tu kirbli,
O kada
Pradėsi dirbti?

- Dirbu! Kirbu! Sir li li!
Mano lizdas netoli:
Ten nešu lyg begemotą
Kir kir kirminą
Gauruotą.

Nesakykit:
- Žvirblis kirba...
...

Čeža nupūstas lapelis
Šluoja vėjas takučius.
O takučiais Dėdė Spalis
Atkeliavo į svečius.

Tapu tapu pro berželį,
Pro kaštoną, pro namus...
Tapu tapu į darželį
Dėdė Spalis vėl pas mus.

— Sveikas gyvas, Dėde Spali! —
Per kiemelį su daina

Plaukia vėliavų...

Gal ir tu kada įgriūsi
Į skliautuotą kiemo rūsį.
Kur aukštai — pro siaurą angą —
Spindulys retai patenka.

Čia nuo vasaros paklydę
Sviediniai. Kreiva žvakidė.
Senos knygos dėdės Miko
Po akmens skliautu užmigo.

Dengia sienas drėgnas ūkas.
Tyli molio avinukas.
Švarią staltiesę...

Aš į krantą plaukiu,
Pasiilgus žmonių,
Pasiilgus žmonių,
Seno uosto žmonių.

Aš į krantą plaukiu,
Aš — mergaitė žuvis.
Iš melsvųjų akių
Ilgesys tik sušvis.

Aš į krantą plaukiu,
Dega uostas jaukus - 
O mane juk taip pat
Sugalvojo žmogus!

Avinėliai švelniavilniai,—
Sako,—
Buvo boba Vilniuj?

Boba — molinukė,
Skara — baltapūkė...

Čirškė žvirblis kamine,—
Gal ir buvo,
Gal ir ne.

Buvo, buvo,
Kaip nebuvo! —
Ten atgal kregždutė siuvo.

Pirko dūdą su verba,
Margą audeklą.
Arba

Jei nebuvo, tai nepirko
Anei margo,
Anei...

Pasitinkam didį Spalį
Mes po keturis greta.
Vėliavėlė kaip liepsnelė
Mano rankoj iškelta.

Vėjas pralekia pro šalį,
Vėjas pūsteli smarkiau —
Vėliavėlė kaip liepsnelė
Sužėruoja dar aiškiau.

Pūsk, vėjeli, pūsk, smarkusis!
Mes ateinam su daina.
Vėliavėlės...

O žvaigždutė žvaigždutaitė,
Užsirišus skepetaitę,
Tylią naktį nenusėdi:
— Ei, tėveli mėnesėli,

Sidabru dangus barstytas,
Dar labai negreitai rytas.
Kol rasa žolėj nudžius,—
Pasikvieski į svečius!

Ir žvaigždutė iškeliavo
Pas mėnulį mėnesėlį.
Mėnuliukai vaiduokliukai
...

... O žvejai ištraukė tinklą —
Pasirinki, kas patinka.

O žvejai ištraukė tinklą —
Visą spindintį, turtingą.

Panardintą šimtą sykių,
Pilną sidabrinių silkių.

Tuoj į krantą neš laimikį!
Neužmiki, neužmiki...

Dar bangoj saulelė dega —
Tau žvejai ištrauks lydeką,
 

Tą,...

Supas aukštos jūros žolės,
Jūrų žvaigždės kaip gražuolės,
Ir po skėčiais tyliai dūsaus
Tingiai judančios medūzos.

Čia kalbėti moka žuvys,
Laivo inkaras pražuvęs,
Net įtūžusi audra
Čia, namuos, visiems gera.

Ji, išrinkus vietą saugią,
Dugno smėly piešia saulę.

Vaikų vežimėlis,
Riogsojęs kamputy,
Svajojo šį vakarą
Garvežiu būti.

— O, jeigu turėčiau
Aš garo variklį!..
Galėčiau miestan
Geležinkeliu vykti!

Išgirdus naujieną,
Iš gryno pavydo
Štai kiaulė taupyklė
Nuo spintos nukrito...

Pažėrė po kambarį
Saują skatikų,
Ir sieninis...

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu Tave balsu.
Tai Tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.

Mano tėvelis
Buvo kalvelis.
Ok tiku, tak taku,
Buvo kalvelis.

Kalvelėje plieną
Kalė per dieną.
Ok tiku, tak taku,
Kalė per dieną.

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Visą ilgą vasarą
Supsi jūros ašarą.

Kriaukle,
Užsidarius aukle,
Kaipgi tu ten gyveni
Jūrų marių vandeny?

Kriaukle,
Užsispyrus aukle,
Smalsūs žvilgsniai nepadės —
Neatskleisi paslapties.

Kriaukle,
Mažo perlo aukle,
Perlas bus užaugęs —
Nereikės jam...

Kybur vybur
Kabarai...
Mezga tinklą
Du vorai.

- Kam muses
Žvejosit - kam?

- Kad nezirztų
Jos vaikam!

Musės mums
Pietums
Gerai...

Kybur vybur,
Kabarai...

Gaidys pupą rado,
Višta kuodą krato.
Gaidys pupą lesa,
O vištelė prašo:
- Duok, duok, gaideli,
Nors mažutį trupinėlį.

Pilkos kelnės,
Švarkas pilkas...

Pievoj šieną pjauna vilkas:
 - Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...

Ū!.. Kada nupjausiu šieną,
Jei temoku dainą vieną:
Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...

- Lingu lingo, lingu lingo...
Daug vaikučių susirinko:
Ūpcim! Ūpcim! Ūpcim! 
Sėskitės! Pasupsim!

- Tindri vindri liūli!
Nedrebėk, mėnuli.
- Ramta tamta tuti!..
Nebijok, saulute:
Neužklius sūpynės
Už tavęs - auksinės...

Prie mėnulio buvom,
Saulės neužkliuvom...
Lingu lingo!...

Mano batai buvo du.
Vienas dingo, nerandu.
Aš su vienu batuku
Niekur eiti negaliu.

Dvi rankutės ieško bato.
Dvi akutės jį pamato.
Aš apsiausiu batukus
Ir keliausiu pas vaikus.