Anykščio ežeras

Ties Tyrelių sodžium buvo didelis ežeras. Vieną kartą ant Tyrelių užėjo juodas debesis ir kabėjo, užgulęs laukus, visas tris dienas. Žmonės, prieidami artyn, matė debesyje žuvis plaukiančias tarytum ežere.

Tuo metu toliau nuo tos vietos, prie mažo tvenkinėlio, viena moteriškė velėjo rūbus. Be velėdama ji sudavė kultuve sau per nykštį ir suriko: — Ai nykšti nykščiuk, kaip aš tave užgavau! Tik spėjo ištart tuos žodžius, pradėjo ūžt, ir nulėkė ant tos vietos tas debesis, kuris kabėjo virš Tyrelių sodžiaus. Moteriškę su rūbais numetė toli nuo krašto, tvenkinėlis pavirto ežeru. Kai moteriškė apsakė, kas atsitiko, kai ji suriko, nusimušusi nykštį, tai senieji žmonės suprato, kad ta moteriškė įspėjo ežero vardą. Todėl tas ir nulėkė. Ir praminė ežerą Ainykščiu, arba Anykščiu.