Didžiausia apsauga 
nepalankiomis aplinkybėmis

Kartą vienas vyras atėjo pas šventąjį ir pradėjo graudžiai pasakotis:

— Svamidži, prašau: išgelbėkite mane nuo netinkamos draugijos! Aš gyvenu labai prastame miesto rajone ir lengvai užsikrečiu blogomis ten gyvenančių žmonių savybėmis, kurios ilgainiui priverčia mane blogai elgtis!

Šventasis palinksėjo galvą tarsi pritardamas ir išsivedė vyrą pasivaikščioti j netoliese buvusį sodą.

Nuėję kelio galą, jie pamatė sodininką, bemaišantį trąšas medžiams. Aitrus trąšų kvapas buvo bjaurus, tad vyras išsitraukė nosinaitę ir prisidengė ja nosį. Šventasis nusišypsojo, bet žingsniavo toliau, netardamas nė žodžio.

Vėliau jie priėjo daugybę nuostabiai žydinčių ir kvepiančių augalų. Vyras, kuris dabar jau neslėpė savo nosies po nosinaite, ėmė mėgautis šiuo pasivaikščiojimu kartkartėmis stabteldamas ir įkvėpdamas malonaus gėlių aromato. Žvilgtelėjęs į šventąjį jis pastebėjo, kad šis ir vėl šypsosi, bet nieko jam nesako.

Vyras pagalvojo: „Ar jis pakvaišo? Aš atėjau dėl tokio svarbaus dalyko, o jis net neskuba man padėti! Užuot pagelbėjęs, jis išsiveda mane pasivaikščioti į sodą, visą laiką tyli ir šypsosi! Viliuosi, kad jis nesišaipo iš manęs..."

Galiausiai žmogus nusprendė daugiau nekentėti tos šventojo tylos ir paklausė: „Svamidži, kodėl jūs šypsotės? Ar aš ką nors ne taip padariau?“

Šventasis atsakė: „Aš šypsojausi, nes mąsčiau, kaip skirtingai į blogus dalykus reaguoja žmonės ir gamta. Šie augalai yra išpuoselėti dėl trąšų, kurios visai nepanašios į skanų maistą, kokiu maitinasi žmonės. Augalai aitriai smirdinčias trąšas naudoja nuostabiai kvepiantiems žiedams. Žiedai neprarastų savo puikaus kvapo net jeigu mes susmulkintume ar nuskabytume juos po žiedlapį. Tačiau mes, žmonės, tariamai labiausiai išprusę iš visų gyvybės rūšių, gebame taip greit pamiršti savo gerąsias savybes ir perimti blogąsias!..“

Girdėdamas šventojo žodžius vyras suvokė savo klaidą. Jis grįžo namo išmintingesnis ir pasiryžęs rimtai užsiimti dvasine praktika, kad apsisaugotų nuo netinkamo bendravimo įtakos.

Nuolatinė dvasinė praktika, tokia kaip „Harė Krišna“ mantros kartojimas, ir nepaliaujama atsidavimo tarnystė gali kiekvieną apsaugoti nuo blogos kompanijos ir nepalankių gyvenimo aplinkybių.