Du ožiukai ant liepto

Kaimo gale, prie upelio, gyveno ožka su savo vaikeliu - juodu ožiuku. O už upelio, prie tankaus eglyno, trobelėje gyveno kita ožka su baltu ožiuku.

Per upelį buvo nutiestas siauras siauras lieptas, per kurį visi eidavo atsargiai, kad neįpultų į vandenį.

Abu ožiukai dažnai žvilgčiodavo vienas į kitą. Baltasis norėdavo bėgti į kaimą, o juodasis - į eglyną. Bet ir vienas, ir kitas bijojo eiti per lieptą.

Vieną gražią dieną, kai saulutė taip skaisčiai švietė ir visur žydėjo gėlelės, abu ožiukai lyg susitarę patraukė prie upelio.

Neužleisdami vienas kitam, juodu skubėjo pereiti lieptu.

Ir abu susidūrė liepto viduryje.

- Me-e-e! - subliovė baltasis ožiukas. - Pasitrauk iš kelio. Aš noriu pirmas pereiti lieptu.

- Dar ko! - supyko juodasis. - Traukis pats, nes bus blogai.

Abu ožiukai nenorėjo pasitraukti iš kelio ir įsibėgėję smogė vienas kitam ragais.

Nuo smūgio abu tik keberiokšt ir įkrito į upelį. - Gelbėkit! - ėmė šaukti peštukai. Laimė, netoli buvo ožiukų mamos ir atbėgusios ištraukė iš vandens užsispyrėlius.