Maišas gudrybių

Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino:

- Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni?

Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė:

- O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu. Toks murzius ir nori su manim bičiuliautis. Tikras neišmanėlis!

- Na, gal aš nedaug išmanau, - atsakė mandagiai katinas, - bet vieną dalyką tai jau tikrai išmanau.

- Kokį? - susidomėjo lapė.

- Kai mane vejasi šunys, moku įšokti į medį ir išsigelbėti.

- Tik tiek, - pašaipiai nusijuokė lapė. - Štai aš žinau šimtą gerų dalykų ir dar turiu maišą gudrybių. Man gaila tavęs-. Einam, pamokysiu, kaip geriausia nuo šunų gelbėtis.

Tuo tarpu pasirodė medžiotojas ir keturi šunys.

Katinas bematant įšoko į medį ir pasislėpė tarp lapų.

- Atrišk, kūmute, savo gudrybių maišą, atrišk! - šaukė katinas.

Bet šunys laikė ją nutvėrę už uodegos.