Paprastas gyvenimas ir
 išaukštintas mąstymas

Visame pasaulyje gaminama gausybė pramonės ir žemės ūkio produktų, tačiau, nors gamybos pajėgumas didžiulis, gėrybių vis tiek stinga, nes pasaulyje pilna vagių. Vedos teigia, kad žmonės virsta vagimis, kai ekonomikos vystymosi siekia dėl juslinio pasitenkinimo.

Esminė viso šio tariamo stygiaus ir skurdo priežastis - išnaudojimas. Vienos tautos, išsikerojusio vartotojiškumo skatinamos, išnaudoja kitas. Regis, tapome nepasotinami - trokštame vis daugiau materialinių stebuklų: kurą ryjančių automobilių, egzotiškų patiekalų, mados naujovių ar dar vienos poros batų. Bet ar mums išties to reikia? Ar tai gali atnešti tikrąją laimę?

Kartą vienos labai turtingos šeimos tėvas nusivežė savo sūnų į kaimą norėdamas parodyti, kaip ten skurdžiai gyvena žmonės.

Jie praleido porą dienų ir naktų vienos, tėvo manymu, labai varganos šeimos ūkyje. Grįžtant atgal, tėvas paklausė sūnaus:

— Kaip tau patiko kelionė?

- Ji buvo nuostabi, tėti.

- Ar matei, kaip varganai gyvena tie žmonės? - paklausė tėvas.

- O, taip! - atsakė sūnus.

- Tai sakyk, ko tu pasimokei šioje kelionėje?

Sūnus atsakė:

- Aš pamačiau, kad mes turime vieną šunį, o jie - keturis. Mes turime baseiną, kuris užima pusę kiemo, o jie - upelį, kuris neturi pabaigos. Mes turime sodo žibintus, o jie - žvaigždes nakties skliaute. Mūsų terasa tęsiasi iki kiemo, o jie turi visą horizontą. Mes įsikūrę mažame žemės lopinėlyje, o jie - laukuose, kurie driekiasi toliau, nei užmato akys. Mes turime tarnų, kurie mums tarnauja, o jie patys tarnauja kitiems. Mes perkame maistą, o jie patys jį užsiaugina. Mes apsitverėme tvoromis, kad apsaugotume savo nuosavybę, o jie turi draugus, kurie juos globoja.

Berniuko tėvas tylėjo netekęs žado. Tada sūnus pridūrė:

- Ačiū, tėti, kad parodei, kokie mes vargšai.

Nesibaigiantys materialiniai troškimai ir bergždžios pastangos juos patenkinti sugriauna mūsų proto ramybę ir verčia be saiko eksploatuoti vertinguosius Žemės išteklius. Šitaip suardome pusiausvyrą, o tai daugybę žmonių įstumia į skurdą.

Tiesa ta, kad žmogaus gyvenimas skirtas aukštesniam tikslui. Jei tenkinsime tik būtinus savo poreikius, gyvenimas taps paprastesnis ir liks daugiau laiko dvasinei praktikai. O ši praktika padės mums atsikratyti begalinių troškimų ir taip pasiekti vidinę ramybę.