Senutė ir katiniukas

Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti:

—      Senuciut, senučiut, dangus griūva — bėgsiu!

—      Nebėk, katiniuk, negriūva.

Tiktai vėl kitas lapelis šlept katiniukui ant uodegytės. Katiniukas vėl šaukia:

—      Senučiut, dangus griūva — bėgsiu! Nu bėgt! Nu bėgt!

Susitiko kiškį:

—      Kiški piški, bėkim bėkim — dangus griūva!

—      Kas gi tau sakė?

—      Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs!

Nu bėgt! Nu bėgt! Susitiko lapę:

—      Lape snape, bėkim bėkim — dangus griūva!

—      O kas tau, katiniuk, sakė?

—      Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs! Nu bėgt! Nu bėgt!

Susitiko vilką:

—      Vilke pilki, bėkim bėkim — dangus griūva!

—      O kas gi tau sakė?

—      Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs! Nu bėgt! Nu bėgt!

Susitiko mešką:

— Meška peška, bėkim bėkim — dangus griūva!

—      O, kas gi tau sakė?

—      Aš pats mačiau: ant mano uodegytės buvo užgriuvęs!

Nu bėgt visi! Nu bėgt!

Subėgo į mišką, rado tokią trobelę ir suėjo į vidų. Visi labai norėjo ėsti, o čia nieko nebuvo. Tarės tarės ir susitarė pasivadinti sau briedį pietų. Sako:

—      Dabar visi pasislėpkim, o kai tik briedis ateis, tuoj pulsim jį ir sudraskysim.

Lapė užlipo ant krosnies, katiniukas užšoko ant kartelės, kiškelis palindo po šluota, vilkas susirangė pakrosnyje, o meška įlindo į krosnį.

Kai visi išsislapstė, nebebuvo kam eiti ir briedžio kviesti. Ėmė lapė nušoko nuo krosnies ir, nuėjusi pas briedį, sako:

—      Briedeli, briedeli, ateik pietelių: visko prikepėm, prisitaisėm.

Parbėgusi lapė vėl užlipo ant krosnies. Atėjo ir briedis. Kai tik duris pravėrė, puolė ant jo visi, kaip buvo susitarę. Bet lapė, iš greitumo šokdama nuo krosnies, nusisuko sprandą; katiniukas, nuo kartelės puldamas, kojeles išsilaužė; kiškelis, iš po šluotos lįsdamas, akeles išsibadė; vilkas, šokdamas iš pakrosnio, šonkaulius susilaužė; meška, lįsdama iš krosnies, nugarkaulį persilaužė.

Briedis sočiai priėdė ir parėjo sau namo.