Vyro ir moters teisė

Kai dievas ėjo su Petru ir Povilu ir užėjo pas žmones nakvynės, ten buvo labai girtuoklis vyras. Žmona sako:

- Priimčiau nakvynėn, bet nėra vyro, turbūt kur geria karčemoj, kai jis ateis, tai dar mane apkuls, ir jus kartu.

Bet dievas su Petru ir Povilu sako:

- Tai nieko - mes vis tiek nakvosim.

Ir pasiliko.

Juos paguldė visus tris į vieną lovą. Vyras grįžo girtas, pradėjo mušti žmoną, bet žmona pasakė:

- Cit, svetimi žmonės pas mus nakvoja.

Vyras apsiramino, pavakarieniavo ir nuėjo miegot. Ir taip liko.

Rytą jie atsikėlė anksti ir išėjo. Tai Petras su Povilu ir sako dievui:

- Dieve, - sako Petras, - kodėl negali duot moterim teisę - vyras toks girtas atėjo ir primušė ją, tokią gerą širdingą moterį!

Paskiau kitą naktį jie vėl nuėjo nakvynėn. Ten namie rado vyrą su vaikais verdant vakarienę. Prašosi nakvynėn. Vyras ir sako:

- Aš tai priimsiu, bet mano žmona labai pikta.

Dievas sako:

- Tai nieko.

O Petras susijuokė, galvoja: „Nors kartą moteris turi teisę." Ir jie atsigulė vienon lovon.

Atsigulė ir miega. Atėjo šita moteris, pradėjo bartis ant vyro:

- Kodėl vakarienė atšalus?

O Petras vis džiaugiasi. Jis iš krašto miegojo. Ir pradėjo vyrą žmona mušt su kočėlu. Jį pamušus sako:

- Daviau vienam, dar duosiu kitam.

Ir pradėjo mušt Petrą.

Paskiau pailsėjo. O Petras sako:

- Leisk, dieve, mane į vidurį.

O ji pasėdėjus sako:

- Daviau kitam, dar duosiu ir trečiam.

Ir vėl Petrą mušė - antrą iš eilės.

Ji paskiau vėl pailsėt atsisėdo, o Petras:

- Dieve, leisk mane prie sienos gulti.

Petras ir atsigulė prie sienos. O ji sako:

- Daviau trečiam, dabar duosiu ir ketvirtam.

Ir vėl Petrui davė su kočėlu.

Tada jau atsigulė, iki ryto miegojo. O jie, kai atsikėlė iš ryto labai anksti, išėjo į lauką, sako Petras:

- Dieve, neduok moterim daugiau teisės, tegul būna kaip buvo.

Dabar taip ir yra: kur tik jos teisė, ten ir nėra tvarkos.