(35)

Akmenys ir dabar auga tris dienas per metus. Bet tik tie auga, kurie yra nejudinami. Nors su pirštu už akmens užkliūtum - jau jis ir nebeaugs. Ir pamatuose, ir laukuose akmenys nebegali augti, nes jie jau yra paliesti, suskaldyti.

Buvo kartą žvejys su pačia, gyveno juodu varganoje trobelėje ant paties jūros kranto, ir žvejys kasdien eidavo prie jūros ir žvejojo, žvejojo.

Sykį sėdėjo, sėdėjo jis taip su meškere rankoje ir žiūrėjo į skaidrų vandenį. Tik staiga meškerė niurkt ir paniro giliai giliai, į...

Grynas oras. Oro temperatūros svyravimai pratina organizmą prisitaikyti ir prie šalčio, ir prie karščio. Banko tarnautojas šaltu oru greičiau peršals, negu valkata, pripratęs prje bet kokio oro. Vėsokas ir šaltas oras gerina apetitą, rausvina skruostus, ir nuo jo bet kokio amžiaus...

Kitą kartą gyveno toks seniukas, duonos minkomų geldų meistras. Jam pritrūko duonos, kaip neretai būna senam, mažai begalinčiam užsidirbti žmogui. O kaimynas ūkininkas sako jam:

— Padirbk man naują geldą — duosiu duonos!

Gerai! Seniukas padarė puikią geldą ir neša...

Štai jums vakaras žiemos —
Jis ieškojo šilumos,—
Patyliukais atkeliavo
Visas baltas nuo šarmos.

Kai tarpuvarčiuos senuos
Žydros pūgos aimanuos,
Jo minkštų pūkuotų žingsnių
Negirdėsite kiemuos.

Štai jums vakaras žiemos.
Pasiilgęs šilumos,
Jis atėjo ir sutirpo
Prijuostėlėje mamos.

Kas už tų vijoklių sienos?
Seno sodo sėklų sielos
Tyliai plazda po žeme,
Netrukdykime, eime.

Kas už lango atsiduso,
Kai čionai nebuvo mūsų?
Tas, kam buvo tuo laiku
Truputėlį nejauku.

Kas tenai už aukšto bokšto
Visą laiką gudriai spokso?
Ką šįvakar pasakys
Debesies žydra akis?

Žydras laumžirgis sūpavosi ant lelijos lapo ir su pavydu stebėjo dvi seseris peteliškes. Peteliškės žaidė gaudynių. Tvenkinio vidury tyliai valėsi plunksnas žąsys. Prie krašto raibuliavo varlių kurkulai. Iš jų jau ritosi maži kūjagalviai. O tolėliau, tarp aukštų žolių,...

Kitą kartą lakštingalai buvusios už visų paukščių gražesnės plunksnos ir balsas. Ta lakštingala ėmus didžiuotis. Šokinėdama sakanti:

- Koks tas dievs, koks nedievs, aš to dievo nepažįstu!

Ponas dievas ir pasiuntęs vanagą, sakąs:

- Eik tu jai tas gražiąsias plunksnas nurauk!...

Buvo našlaitė. Ji tarnavo pas ūkininką ir išsiderėjo išausti drobės. Bet tą darbą galėjo dirbti tik vakarais. Ūkininkas buvo geresnis, o šeimininkė baisiai pikta. Kai našlaitė vakarais ausdavo, ji vis bardavos, o ta vis skubindavo išausti.

Ateina kartą trys laumės ir iškelia ją iš...

Gyveno trys ūkininkai. Vienas jų labai gerai gyveno. Jam net višta nei vieno kiaušinio nepametė, taip gerai sekėsi! Paskui višta pametė kiaušinį. Jis sako:

— Jau čia kas nors mums bus... Reikia parvežt kunigą, pašventint pastatus.

Parvežė kunigą, pašventino pastatus. Užėjo labai...

Vasaros dieną smarkiai palijo. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti. Netrukus ir saulutė žybtelėjo pro debesis. Kitoje dangaus pusėje pasirodė skaisti laumės juosta. Vaikai sustojo pasigėrėti.

— Daugiau nebus lietaus, kad laumės...

Netoli didelės girios gyveno kartą neturtingas medkirtys su pačia ir dviem vaikais: berniukas buvo vardu Anselis, o mergaitė – Grytutė. Vertėsi jis gana sunkiai, nelabai turėjo ką ir valgyti, o kartą, kai visam krašte užėjo didelis brangmetis, visai bėda prispyrė, neišgalėjo nė...

Pakalnėm upeliai nubėgo.
Nupustė vėjelis takus.
Užgrojo ir kelia iš miego
Varnėnų skudučiai vaikus.

Pabiro kaip žirniai vaikučiai.
Ir mudu?..
Ir mudu eime!
Geltoni varnėnų skudučiai
Pavasarj švilpia kieme!

Sakydavo, kad visuose keturiuose žemės šonuose gyvena keturi broliai vėjai. Žiemiuos gyvena pikčiausias brolis, vasariuos - nuolaidesnis, nuolankesnis, ryčiuos ir vakariuos - šiaip sau, nei šiokie, nei tokie.

Klausdavome vyresnius, ar jie - tie vėjai - nesusimuša.

- Ai, - sakydavo, -...