(120)

Vieną kartą taip atsitiko Grigaliūnui. Švento Jono naktį, anksti, dar prieš saulės tekėjimą, išginė jis karves. Išsivaro ir gano, švilpauja, dūdelę pasidaręs. Ir kiti piemenys atginė. O kitąsyk, kad jau švento Jono šventė, tai kad gins karves namo, tai puošia vainikais. Pina visi...

Nelauktas svečias gali šeimininkus ne tik pradžiuginti, bet ir netyčia užklupti. Todėl, pas ką nors einant, reikia atsižvelgti į laiką, to žmogaus darbo specifiką ir gyvenimo būdą. Geriausia paklausti — asmeniškai ar telefonu,— kuriuo laiku jam patogiau jus priimti. Neįspėjus į...

Kitą kartą švedai gaudė žmones. Nelabai jie sugaudydavo. Na ką darys? Tada tie švedai ėmė parsivežė pempes. O nuo pempių pasislėpti negali. Jos tikrai kaip šunys yra. Jau pempės kame kriokia, tikrai žinok, kad eina kas: ar lapė, ar žmogus. Nu ir jos pasako - į tą vietą eik, ir...

Duoneliautoja ėjo mišku namo. Ji nešėsi prisielgetavus terbą duonos. Priėjo tokioj vietoj, mato, kad ant šakos prie kelio pasikabinusi gyvatė ir veda vaikus. Ant šakos taip pasikabinus, kad galva siekia uodegą. Kai tiktai vaikas išlenda, tai ji stveria ir praryja. Retas kuris išbėga...

Pilkos kelnės,
Švarkas pilkas...

Pievoj šieną pjauna vilkas:
 - Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...

Ū!.. Kada nupjausiu šieną,
Jei temoku dainą vieną:
Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...