(121)

Pilkos kelnės,
Švarkas pilkas...

Pievoj šieną pjauna vilkas:
 - Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...

Ū!.. Kada nupjausiu šieną,
Jei temoku dainą vieną:
Džikum dralo! Džikum dralo!..
Pradalgė be jokio galo...

Buvo taip: dievas velnią apvylė. Velnias pasirūpino bites, o dievas turėjo šituos varmus, kur kanda karves, arklius. Dievas regi, kad bitės medų nešioja. Ir dievas užsinorėjo medaus. Tada sako velniui:

- Duok, pamainysim: tu man duosi bites, aš tau - varmus.

Tada velnias sako:

- O gal tu...

Žuvis yra priešinga dievui. Jis davė jai sparniukus, kad labai aukštai skraidyti galėtų, vos ne už debesų. Ji supyko ant dievo:

- Kam man davei sparniukus? Mane nušaus! Leisk mane vandenin.

Dievas ir įleido su visais sparniukais.

Tai ją dabar kiekvienas vaikas gali pagauti.

Gyvačių karalių seneliai vadindavo eržilu. Vieną kartą tas eržilas ėjęs žirnių ėsti. Tai matęs žmogus stebėjosi jo baisiu didumu. „Sienojas, - sako, - o sienojas!" Kai ėda, tai net visas šniūras liunga, o kai žirnius ryja, tai net čeksi!

Paskui ėjo žmonės žiūrėt. Tai...

Kai griaudžia perkūnija, vėžys pasiima akmenį tarp kojų ir sako: - Trenksiu ir aš!

Yra ne kartą tekę sugauti vėžį su akmeniu tarp kojų.

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas...