(10)

Labai seniai velnias pasiskolino iš Perkūno pinigų. Bet kai Perkūnas pareikalavo grąžinti skolą, velnias susijuokė ir pabėgo. Nuo to karto Perkūnas labai supyko ant velnio ir ėmė jį visur persekioti. Kur tik pamato velnią, ten ir trenkia. Velnias, bijodamas Perkūno, nori...

Tėvas turėjo keturis sūnus. Bet tėvas mirė, paliko viena motina su tais vaikais. Vargsta, žūna ana su tais vaikais, vos ne vos anuos gali išmaitinti. Vieną dieną nebeturi ana vaikams ką beduoti. Eina prie kaimyno skolintis duonos. Kaimynas tuo laiku pats neturėjo duonos: seną jau...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Visi sustoja vienas už kito, uždėję rankas ant priekyje stovinčio pečių. Pirmasis - žalčio „galva", paskutinis – „uodega“. Žaltys rūpinasi sugriebt savo uodegą, tai yra pirmutinis stengiasi sugauti paskutinį, kuris laikydamasis eilės, nori nuo „galvos"...

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Reikia sustatyt kėdes ratu, bet viena mažiau negu yra žaidėjų. Tarp kėdžių ir už jų turi likt vietos. Žaidimo vedėjas „mašinistas", kitiems duoda pravardes: garvežio, tenderio, vagonų, bagažo ir įvairių klasių keleivių. Visi užpakaliniai uždeda...

Turėjo žmogus asilą, kuris daug metų kantriai nešiojo maišus į malūną, bet galų gale paseno, liko be sveikatos ir nebetiko darbui dirbti. Šeimininkas jau ketino daugiau jo nebešerti, bet asilas pajuto, kad čia gali jam liūdnai baigtis, pabėgo nuo šeimininko ir iškeliavo į Brėmeną,...

Buvo toks žmogelis ir turėjo sūnų. O kitąsyk, būdavo, raganos vaikus vagia. Bijodamas, kad ir jo sūnaus nepavogtų, tas žmogelis padarė luotą, įsodino į jį sūnų ir paleido į marias. Ir paleisdamas jam prisakė, kad nesiirtų prie kranto, kad atplauktų tik tada, kai išgirs šitaip...

Vieną dieną ėriukas su draugais ganėsi pamiškės pievoje.

Panorėjęs gerti jis nubėgo prie upės.

Tik strykt iš miško vilkas ir pribėgo prie ėriuko.

- Ko čia man vandenį drumsti? - suriko vilkas.

- Pone vilke, - atsakė nusigandęs ėriukas, - aš prie vandens prisiliesti nespėjau ir...

Įlipo Skruzdėlytė į beržą. Prilipo pačią viršūnę, pažiūrėjo žemyn, o tenai, žemėje, jos skruzdėlynas vos matyti.

Skruzdėlytė atsitūpė ant lapelio ir galvoja: „Atsipusiu kiek — ir žemyn".

Skruzdėlių mat griežti įstatymai: saulutė arti laidos — ir visos namo bėga....

(Žaidžia mažiausiai 12 asmenų)

Kuo daugiau žaidėjų, tuo žaidimas būna gyvesnis. Du žaidėai, tvirtesniu už kitus, sustoja vienas priešais kitą, susiima už rankų ir pakelia jas aukštyn, lyg vartus padaro. Jie pakuždom susikalba, katras bus „rožė", katras „rūta". Visi kiti...

Ėjo katinas per mišką ir sutiko lapę. žinodamas, kad lapė - didelė gudruolė, ją mandagiai užkalbino:

- Sveika gyva, lapute. Kaip laikaisi, kaip gyveni?

Lapė išdidžiai pažvelgė į katiną ir atšovė:

- O tu, žebrasnuki, kaip drįsti mane sveikinti ir net klausinėti, kaip gyvenu....

Seniai seniai gyveno du milžinai: vienas Paketurių kaime, kitas — Aukštupėnų kaime. Juos abu skyrė Lėvens upė ir slėnis. Jiedu mėgo pypkiuodami pasikalbėti. Jų pypkės buvo ilgos ir susisiekdavo toj vietoj, kur dabar yra piliakalnis. Kada abu milžinai baigdavo pypkiuoti, tada jie...

Slinko toks didelis debesis ūždamas. O viena moteriškė sako: — Platus ežeras ateina! Debesis ir nusileido, ir pasidarė ežeras. O toj vietoj seniau buvo miestas.

*

Buvusi vasara. Žmonės šienavo pievas. Bešienaujant atbėgo vokietukas ir sako: — Skubėkit Smilingytę šienaut! Greit...