(12)

Turėjo tėvas tris sūnus: du gudrius, o vieną tylų ir labai gerą, brolių kvailučiu vadinamą. Išjojo kartą visi broliai laimės ieškoti.

Nujoję į kryžkelę visi iššovė strėles. Pirmojo strėlė nukrito į puikų dvarą, antrojo - į turtingo ūkininko kiemą, o kvailučio - į...

Kiekvienas išsirenka kokį nors gyvulį (pavyzdžiui, karvę šunį, katę, gaidį, gegutę ir t.t.) ir mėgdžioja jo balsą. Vedėjas kviečia kiekvieną gyvulį atskirai arba kelis iš karto, arba visus atsiliepti. Gali taip pat vedėjas užduoti gyvuliams visokių klausimų, į kuriuos...

Pailgam žaliam namely
Broliai žirniai puotą kelia.

Tai galvota sugalvota
Kelt žaliam namely puotą!

Žirniai žaidžia ir juokauja,
Nenurimsta, išdykauja.

Jie visai nebijo nieko,
Net paties baisiausio slieko.

Tiktai vieną gražią dieną
Neišlaikė žalios...

Buvo senelis ir senelė, turėjo girneles ir gaidelį. Gaidelis suranda kur grūdelį, senelis mala mala ir primala iš vieno grūdo pilnas girneles, senelė iškepa ragaišio bandelių,— valgo ir gyvena. Sužinojo apie tai dvaro ponas ir atėmė iš senių girneles. Verkia senelis ir...

Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo. Todėl ji Kuršį, to vaiko...

Ledo šalis dėlionėje senis besmegenis šnekučiuojasi su briedžiu. Apie ką jie kalba?...

Toli toli iš čia, ten, kur žiemą išskrenda kregždės, gyveno karalius. Jis turėjo vienuolika sūnų ir vieną dukterį, vardu Elzytę. Visi broliai buvo karalaičiai ir vaikščiojo į mokyklą su žvaigždėmis ant krūtinės ir kalavijais prie šono. Jie rašydavo deimanto gripeliais aukso...

Pasakoja seni žmonės, kad seniau, kai statydavo kokį namą ir norėdavo, kad jis ilgiau išsilaikytų nesugriuvęs, į to namo sieną įmūrydavo gyvą žmogų.

Kai statė Biržų pilį, tai į jos vieną kertę įmūrijo tik išėjusius iš bažnyčios jaunavedžius. Sako, matėsi jaunosios...

Tą šilą, apjuostą
Vaivorykštės juosta,

Tą žemę rasotą,
Tą kvepiantį sodą,

Tą gintaro saują,
Tą tekančią saulę,

Tą skrendantį paukštį,
Tą ąžuolą aukštą,
Virš jo tą mėlynę
Vadinam TĖVYNE.

Savo namų ir dūmai saldūs.
 

Jojo jojo du karaliai...

Du karaliai, du snaudaliai,

šlumšt j balą jie abudu,

Ir abudu atsibudo.

Atsibudo ir pirmiausia

Vienas kitą šitaip klausia:

Ką tu sapnavai?

O tu?!

Pasakoja jie kartu:

Jojo jojo du karaliai...

Tai gražūs, labai žemaitėlių daiktai,
šuniukas suloja būdoj nepiktai.

Subliauna avis, kumeliukai jauni
Atžvengia, neliečia žolės tekini.

Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys,
Ir ūkia liūdnai pamary švyturys.

Ir šviečia daržely gera šypsena.
Tarp medžių žemučių močiutė...

Gaidelis tarė vištelei:

– Dabar pats riešutavimo metas, eime ant kalniuko ir vieną kartą prisivalgykim riešutų, kol voverė jų dar nenurinko.

– Gerai sakai, – sutiko vištelė, – eime, kad pariešutausim, tai pariešutausim.

Kaip tarė, taip ir padarė. Nuėjo abu ant kalniuko, o...

Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę.

Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...