(7)

Medyje tupėjo voras. Saulė šildė, ir vargšas nepajuto, kaip užmigo\

Užmigęs skanius vabzdžių kumpius susapnavo, šviežius, dūmu kvepiančius, ant iešmų pamautus. Pamiklino kojeles... Kad griebs!..

Ir iškrito iš medžio.

Iškrito ir sprandą nutrūko.

Vaje! Kas daryti? Toks...

Pipiriukas vaikas štai
tėvui sako aiškiai:
— Pasakyk man, kas gerai,—
kas blogai, paaiškink.

Viską pasakau vaikam,
tad manęs klausykit! —
Ką atsakė tėtis jam,
knygoj šioj skaitykit.

— Jei audra —braškės stogai,
jei — ledai, griaustinis,
vaikščioti tada blogai,
tai...

(Žaidžia 10—50 asmenų)

Šiam žaidimui reikia pagaminti lentelę, kurios vieną pusę nudažo baltais, kitą — juodais dažais. Abiejuose žaidimo galuose ant žemės brėžia po vieną „dvarą". Pačiame aikštelės viduryje brėžia liniją, kuri dalina žaidimo vietą į dvi dalis.

(Žaidžia 8—20 asmenų)

Visi sustoja ratu, o „aklajai bobutei“ užriša akis ir pastato ją rato vidurį. Ratas truputį pasisuka. Akloji bobutė prieina prie kurio papuls žaidėjo ir rankomis, apčiuopomis, spėja, kuo šis vardu. Jei įspėja, akis užriša įspėtajam, o akloji bobutė eina į...

Gyveno kartą moteriškė. Ji turėjo dukterį ir podukrą. Dukterį mylėjo, o podukrą visaip vargino, sunkiausius darbus užduodavo. Vieną kartą pamotė šaukia:

— Visai aptingai, snaudale,- beganydama. še pakulų maišą. Suverpk, išausk, išbalink, suriesk ir vakare parnešk man...

Kitą kartą dievas, kurdamas gyvulius, suteikė jiems balsą. Tik vienas šuva liko be balso ir nuėjo pas dievą skųstis, kodėl visi gyvuliai turi balsą, o jis neturi. Dievas jam tarė:

- Tu visados turėsi loti, bet tik tada, kai išgirsi, kad kas kitas balsą pakelia.

Dabar šuva, kai tiktai...

Ten, kur valdė Kernius, žmonės, kurie tuo metu gyveno kitoj pusėj Vilijos, grojo su ąžuoliniais ragais. Kernius tą krantą savo lotyniška kalba vadino litus, o ragus, kuriuos pūtė — tuba. Tuos žmones, sudėjęs krantą ir ragą, savo kalba lotyniškai pavadino litusba. Paprasti žmonės...

Baisus atsitikimas! — pasakė višta, gyvenusi ne tenai, kur tas atsitiko, o visai kitame miesto pakraštyje. — Baisus atsitikimas vištininke! Dabar aš nedrįstu nakvoti viena! Gerai, kad ant laktų mūsų daug!

Ir ji pradėjo taip pasakoti, kad visoms vištoms plunksnos pasišiaušė, o gaidžiui...

Tėti, tėti, būk šalia,

 Tėti tėti – visada.

 Apkabink, kai man sunku,

 Nuramink, kai aš liūdžiu.

 Pasakyti tau „myliu“

Man taip lengva ir smagu.

Žaisti su tavim patinka

 Krėsti pokštus mums taip linksma.

 Kai bus liūdna tau kada,

 Būsiu prie tavęs šalia,

 Ir žinok, kad tu brangus,

...

Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė.

Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako:

- Eik į mišką ir parnešk man...

Kartą prie didelio veidrodžio ant staliuko stovėjo piemenėlė ir kaminkrėtys. Piemenėlė buvo labai daili: jos skrybėlaitė ir kurpelės buvo paauksuotos, prie krūtinės turėjo prisisegusi raudoną rožę, rankoj laikė ilgą lazdą. Kaminkrėtys irgi buvo gražus, nors visas juodas...

Kur dabartinis Vištytis, tenai nebuvo to didžiulio ežero, bet tekėjo tik mažytis mažytukas upelis. Prie to upelio atėjo jauna mergaitė velėt skalbinių. Ir, tenai jai beskalbiant, pradėjo niauktis dangus, ėmė kilt dideli debesys. Ji labai skubėjo ir jau ruošėsi grįžt namo, kad...

(Žaidžia 5—10 asmenų)

Įpratęs vedėjas prieina prie kiekvieno žaidėjo ir klausia: „Kaip skraido paukščiai? Ar patinka tau degutas? Kaip katė prausias?.." Į tokius klausimus negalima atsakyti žodžiais, bet tik mosavimais, judesiais, taip sakant, pantomimomis. Sunkių klausimų...

Žydi sodo medžiai, pavasario šventę švenčia. Oras smagiai kvepia, skaistūs žiedai akį veria.

Bitelės, pavasario saulės pažadintos, po orą šaudo; nuo žiedelio į žiedelį nutūpusios, rūpestingai medutį renka.

Džiaugiasi vyšnios, obelys, slyvos, kad jas bitelės lanko....

Velykos tai nuostabi pavasario šventė, kai nubunda gamta ir norisi vis daugiau laiko praleisti lauke, ant žolytės bei džiaugtis vis labiau džiuginančia saulute. Šventės dažniausiai asocijuojasi su daug maisto ir dideliais, skanėstais nukrautais, stalais, tačiau mes norime pasiūlyti...

Bambutės gijimas. Gimdoje vaisius maitinasi pro virkštelės kraujagysles. Tik ką gimusiam kūdikiui gydytojas nukerpa virkštelę. Likęs gabaliukas sudžiūva ir nukrenta dažniausiai po savaitės, o kartais ir vėliau. Nukritus virkštelei, lieka atvira žaizdelė, kuri užgyja per kelias...

Pavasario saulė prašvito meiliai
Ir juokiasi, širdį vilioja;
Iškilo į dangų aukštai vieversiai,
Čirena, sparneliais plasnoja.

Išaušo! Išaušo! Vėjelis laukų
Bučiuoja, gaivina krūtinę;
Pabiro pasklido žiedai ant lankų
Vainikų eilė...