(100)
Skausmai, maitinant krūtimi. Pirmąją savaitę po gimdymo, maitinant krūtimi, jums gali užeiti skausmingi spazmai pilvo apačioje. Mat, kūdikiui žindant krūtį, gimda traukiasi ir ilgainiui vėl pasidaro normalaus dydžio. Šie spazmai greitai praeina.
Dažnai pirmas kelias sekundes,...
Pasakojo seni žmonės ganant arklius. Kūrenant ugnį sakydavo, kad su ugnim reikia vaikam elgtis labai atsargiai, kad ugnis yra labai šventas daiktas. Žmonės kadaise neturėjo ugnies, na, ir dievas pagailėjo žmonių ir per balandį siuntė ugnį. Ir balandis, nešdamas tą ugnį per jūres...
Toks senis elgeta buvo, Butkus. Jis turėjo šimtą penkerius metus. Na, ir jis pasakojo, kad Velykų rytą reikia nueiti į kitą žemę, paimti du akmenuku, į savo žemę parnešti ir padėti. Per kokį penkiasdešimt metų jie tokie užaugs, kad jau nepakelsi. O per šimtą metų jau bus dideli...
Kitą sykį vaikai ganė karves miške. Ir jie beganydami užėjo mažus vilkiukus. Jie susitarė - iškrėsti pokštą. Nusidrožė iš medžio mietukus ir užkaišiojo visiems vilkiukams užpakaliukus. Ir sudėjo atgal į lizdą.
Parėjo ta vilkienė, veizi: tų vilkiukų akys pilnos ašarų, tiek...
Buvo ankštyje penki žirniai. Jie buvo žali, ankštis taip pat žalia, todėl manė, kad visas pasaulis irgi žalias; tai buvo, žinoma, visai teisinga. Augo ankštis, augo ir žirniai. Visi jie laikėsi išsirikiavę į vieną eilę — toks jau buvo jų būdas! Iš lauko pusės ankštį švietė ir...
Epušę tai prakeikė ponas Jėzus. Mat kai Judošius pardavė jį žydams ir norėjo nuo sąžinės graužimo pasikart, tai nė vienas medis jo neprisileido. Kai tik jis prieina artyn, tai ir užriečia šakas aukštyn, kad nepasiekt. Tik kai priėjo prie epušės, ta pasigailėjo - nepakėlė...
(Žaidžia dviese)
Vienas žaidėjas meta rutulį, kitas savo rutuliu taiko ir rūpinasi pirmąjį kliudyti. Jei tas pasiseka, gauna vieną akelę pasiima savo rutulį ir žaidžia toliau. Jei nekliudo, tai jo
draugas pradeda žaisti ir taiko lygiai taip pat savo rutuliu. Kiekvienas pradeda nuo...
Žmogus turėjo du sūneliu: Jonį ir Juzę. Juzė buvo mažesnis, o Jonis didesnis.
Vaikai toli laukuose ganydavo gyvulius. Visada ganydavo po vieną. Kai tik Juzė išgena gyvulius, pas jį atbėga mažas vaikelis. Jis Juzei vis sakydavo:
- Juze, kai grumsimės, man strėnų nespausk.
Ir jis...
Iš po krosnies ugnis išeinanti prasivėdinti. Liepsna kaip paklodė vaikščiojanti po visas trobas arba jaujoje po ardus ir pro duris laukan išeinanti, po visas pastoges vaikščiojanti ir tai niekur nekimbanti. Tiktai, ją matant vaikščiojant, nieko nereik sakyt, nereik rėkti, o ugnelė vėl...
Jei, vilkint paltu, kostiumu ar suknele, užsidedama skrybėlaitė, tinka ir pirštinės. Bet jas galima mūvėti ir be galvos apdangalo, netgi prie vasarinės suknelės, tik tada būtinos kojinės.
Prie vakarinių drabužių dera plonos pirštinės, su jomis galima kelti taurę, šokti. Valgant...
(Žaidžia 5—15 asmenų)
Visi sustoja į eilę. Pirmutinis dukart pašoka aukštyn ir giedodamas klausia savo artimiausio draugo: „Kaip gyvuoji? Kaip gyvuoji?" Tas taip pat pašoka ir atsako giedodamas: ,,Esu sveikas, esu sveikas!" Pirmutinis vėl klausia pašokdamas ir giedodamas: „O kaimynas, o...
Man tinka tos skaisčiosios rudenio dienos,
Kai saulė beržynus auksuoja
Ir ežeras blizga, ir žiba rugienos,
Ir dangus balsvai mėlynuoja...
Man tinka tos naktys, kai rudenio šaltis
Užmigdo linksmutį upelj.
Kai krinta nuo medžio lapelis pageltęs
Ir vysta žolynas daržely...
