(5)

Kartą gyveno našlė su dviem dukrelėm. Trobelė jų buvo sukrypusi, ir duonos jos ne kasdien turėdavo. Dukrelės buvo visai mažos ir motulei ne ką padėdavo. Vieną dieną vargšė moteriškė sunkiai susirgo ir netrukus pasimirė.

Mažylėms prasidėjo sunkios dienos. Duona tuoj...

Baltijos jūros gelmėse, gintaro pily, gyveno dievaitė Jūratė. Kartą ją iš miego pažadino skambi daina. Atmerkusi akis, ji išvydo dainuojantį jauną stuomeningą žvejį Kastytį. Jo mestas tinklas buvo užkliudęs rūmų bokštą. Jūratė pakvietė drąsų žvejį gintarinėn pilin....

Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos!

Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui:

- Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane!

- Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...

Keliauninkai, atvykę iš užjūrio, plaukė Nemunu aukštyn. Priplaukę Dubysos žiotis, sužinojo, kur buvo tos upės pradžia. Iš džiaugsmo, kad surado kelią prie tos šventos vietos, dainavo: „Čia radom!" Dėl tos priežasties atsirado Seredžiaus pavadinimas.

Nuplaukę Dubysos upe mylią,...

(žaidžia 4—30 asmenų)

Šis  žaidimas labai tinka trumpoms tarp lekcijų pertraukoms, žaidėjai sustoja vienas paskui kitą. Stovintis pačiame priekyje daro visokius gimnastikos judesius, kuriuos visa eilė privalo kartoti. Jis vaikščioja, bėga, šokinėja, sustoja, pakelia rankas aukštyn,...

Vienas elgeta buvo labai dievobaimingas, tai jis matydavo visokias dvasias. Vieną naktį jam beeinant pradėjo perkūnijos griausti ir smarkiai lyti. Žaibui nušvietus, jis pamatė šieno kupetaitę ir nuėjęs įlindo į šieną. Žaibui nušvietus, žiūri, kad ant kitos kupetaitės velnias...

Tarnavo bernas pas poną, ėmė algos metams po tris skatikus. Trejus metus patarnavęs, uždirbo devynis skatikus, pasiėmė tuos pinigus ir išėjo. Eina keliu, žiūri — piemenys muša šuniuką.

—      Vaikučiai, kam jį mušate? Parduokit man.

—      Gali ir dykai imti. Mums šeimininkas liepė...

Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.

Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj — po rožę.

Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.

Rogėmislnučiuoš žiema
nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis
palytės tau...

Buvo toks neturtingas sodietis. Sėdėjo jis kartą vakare prie krosnies ir kurstė ugnį, o pati verpė. Ir sako jis:

– Oi kaip liūdna, kad mes neturim vaikų! Tylu namie, niekas niekur nė krepšt, o pažiūrėk kitur – juokas, šėlsmas.

– Taip, – atsakė pati ir atsiduso, – turėtume bent...

Gyveno brolis Joniukas ir sesuo Elenytė. Tėvai numirė, ir juodu išėjo iš namų laimės ieškoti.

Buvo vasara, saulė kaitino. Joniukas ištroško, norėtų gerti, bet upelio nebuvo arti. Eidamas keliu, jis pamatė smėly įmygtą arklio pėdą, pilną vandens, ir sako seseriai:

—     ...

Seniai, labai seniai tai buvo. Kartą ėjo keliu saulė, šaltis ir vėjas ir eidami tarpusavy kalbėjosi.

Saulė sako:

—      Aš esu už judu stipresnė!

Šaltis atsikerta:

—      Ne, aš esu stipresnis.

Vėjas nenusileidžia:

—      Ne, netiesa. Aš stipriausias!

Visi žino,...