(4)

Gyveno senelis ir senelė ir dukrelę turėjo Aguonėlę — juoda juoda, kaip aguonėlė. Mama sako tėvui: — Nunešk į šulinį — ji išbals.

Tai nunešė tėvas ir įleido į šulinį. Tada mama lašinių pripjaustė, kiaušinių primušė, nunešė prie šulinio ir sako:

— Aguona, dukra Aguona, Iškišk...

Tu, žinoma, esi matęs didinamąjį stiklą — tokį apskritą stiklelį, kaip yra akiniuose, kuris kiekvieną daiktą, į kurį pro jį pažiūri, daro šimtą kartų didesnį. Turėdamas jį prieš akis ir žiūrėdamas pro jį į vandens lašą, paimtą kur iš balos, pamatytum tūkstančius...

Vieną šaltą žiemos dieną važiavo per mišką ūkininkas ir rogėse vežėsi pilną maišą žuvų. Važiuoja žmogus, o iš paskos išalkusi laputė bėga. Toks gardus kvapas tvokstelėjo į nosį, taip ji panoro žuvies pasmaguriauti, kad net seilė nutįso. Bėga ir galvoja, kaip tų žuvų...

Atėjo šiltas gražus ruduo. Neseniai nulijo ir miškas spindėjo lyg vaivorykštė.

Po lietaus grybai šoko iš samanų pasižiūrėti saulutės. O kaime vaikai susiruošė grybauti.

- Vaikai, grybai dygsta! - šaukė Petriukas. - Eikim visi grybauti!

Vaikai, pasigriebę pintines, nuskuodė į...

Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako:

—      duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu.

Tėvas mąstė šiaip,...

Senis rogėmis važiuoja. Lapė pagiriu šmėžuoja, Pasistiebus kyšt liežuvį: „Egi senis veža žuvį!" Vos užuodė ji žuvis, Tuoj nuskuodė kaip šalvis, Pabėgėjo už akių Ir po krūmu kadagių Plumpti — Ir nekruta staiga Nei galva, nei uodega. O senukas kaip senukas Su skrebučiais...

Jurgutis ir Petrukas pasidarė po šaudomąjį lanką ir išėjo į miškelį medžioti.

Buvo pats vidudienis, vasaros saulė smagiai šildė. Miškelyje po šakas nardė visokių paukštelių, kiekvienas savaip dainavo, vasara džiaugėsi.

Pakilo iš pamiškės strazdas ir atsitūpė čia pat...

Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė.

Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...

Seniai, labai seniai gyveno karalius, jis labai mėgo taisytis, drabužiams visus savo pinigus išleisdavo. Jis nesirūpino kareiviais, retai tevaikščiojo į teatrą, nuolat tik važinėjosi po miestą, kad visi matytų, kaip jis gražiai apsitaisęs. Kiekvienai valandai jis turėjo tam tikrus...

Vienas šeimininkas prastai prižiūrėjo savo gyvulius: šuns nelakino, gaidžio nelesino, tai šiuodu ir nutarė pabėgti į mišką ir pradėti savarankiškai gyventi. Gaidys susirado laktą ant aukšto ąžuolo šakų, o šuo kiek žemiau įlindo j ąžuolo drevę ir pasitaisė sau guolį. Šitaip...

Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti:

—      Senuciut, senučiut, dangus griūva — bėgsiu!

—      Nebėk, katiniuk, negriūva.

Tiktai vėl...

Kodėl tai kartais būtina. Pienas nutraukiamas rankomis arba pientraukiu tada, kai kūdikis negali arba nenori žįsti krūties. Neišnešiotas kūdikis gali būti per silpnas, kad galėtų žįsti. Jį galima maitinti motinos pienu iš buteliuko arba pipete. Jeigu motina turi gulti į ligoninę...

Kinų žemėj viename mieste gyveno vargingas siuvėjas Mustafas, jis turėjo sūnų, vardu Aladinas. Kai tas sūnus kiek paaugo, tėvas norėjo pamokyti jį siūti, kad paskui turėtų iš ko duoną valgyti, bet niekaip negalėjo privaryti jo prie darbo. Kiauras dienas jis lakstė su kitais...

Sėdėjo senelis ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik pliumpt ir įpuolė. Mirko mirko, išmirko — išrūgo, išlipo — išdžiūvo. Atsisėdo ant akmenėlio, žiūrėjo į vandenėlį, nugi tik...

—       Graži mano pasaka?

—       Graži.

—       Tau graži ir man...

Buvo kartą kaime sena sodyba, o toje sodyboje, gyveno senas bajoras. Jis turėjo du išmintingus sūnus — tokius išmintingus, jog vis tiek jiems išminties būtų užtekę, nors jie perpus būtų' buvę kvailesni. Abu rengėsi pirštis karaliaus dukteriai, ir čia nebuvo ko stebėtis, nes visiems...

Mūsų senas miškas
Rūmai dideli,
Čia gyvena eglės,
Ąžuolai žali...

Volungės dainuoja-
Klausosi ežiai,
Stirna su stirniukais
Ir balti beržai.

Kai kiškučiai šoka,
Juokiasi žolė
Ir katučių ploja
Žydinti gėlė.

O geniukai verkia —
Negali klausyt...
Vai lakštutė...

Kai Antanukas nubudo, krosnis jau buvo pakurta, puodai sukaisti. Moterys vienos dar dairėsi aplink krosnį, kitos jau sėdėjo ant suolo ties žibintuvu ir verpė. Vyrų pirkioje jau nebebuvo —jie, vos tik atsikėlę, išėjo į kluoną kulti.

Gaidys pakrosnėje rėkia visa gerkle, nežinia,...

Ima ilgą virvę ir suriša jos galus. Visi sustoja ratu ir abiem rankom laikosi už virvės. Vienas žaidėjas, kaip nors išrinktas (ar jis ilgesnį šiaudelį ištraukė, ar jam teko paskutinis būrimo žodis (Daugel mūsų šiam būry, Vienas tur būt vidury. Jis tik vienas, o ne du... Eisi...

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Kiekvienas pasirenka sau kokio nors miesto vardą ir atsisėda ant kėdės. Vienam užriša akis ir pastato kambario vidury. O dar vienas, atsistojęs nuošaliai, vadovauja žaidimui. Jis sako, iš kokio miesto į kokį paštą veža, pavyzdžiui: „Paštą veža iš Kauno į...

Neretai pasitaiko, kad mieste per gaisrą namuose lieka vaikai ir nėra kaip jų išgelbėti, nes jie persigandę nulenda kur nors ir tyli, o per dūmus negalima jžiūrėti, kame jie yra. Tad Londone yra tam tyčia išmokytų šunų. Tie šunys gyvena su ugniagesiais, ir kai užsidega namai, tai...