Smalsutis pas darbininkus

Aš — Smalsutis! Aš — smalsus:

Eikit šen! — Kviečiu visus.

Vai, plušau, Laksčiau Aplinkui,

Ten, kur triūsia Darbininkai.

Ką jie dirba, Aprašiau,

O paskui — Piešiau, piešiau...

Eikit šen! — Šaukiu vaikus:

Pas draugus Darbininkus!

Statybose

EKSKAVATORININKAS

Kyla, žvanga Plieno kaušas.

O nukritęs, Žemėn rausias:

Semia molį, žeria žvirgždą.

Džirrr!.. Per akmenis nugirgžda.

Duobę iškasė — matai?!

Čia kils namo pamatai.

Ekskavatorius kasėjas

Aikštėj gaudžia, sukinėjas.

Kas prie vairo, kas kabinoj?

Ar visi jo vardą žino?!

Ekskavatorininkas!

KRANININKAS

Kranininkas Daug ką moka:

Valdo kraną, Kelia bloką.

Kranas — milžinas Sukruto

Op!., užkėlė Pusę buto!

Namas čia išaugs Iš blokų —

Šimtas butų Bus po stogu.

SUVIRINTOJAI

Ant akių šalmus užleido.

Zirrr!.. Degikliai ugnj svaido.

Tai suvirintojai dirba,

Tirpdo metalinį virbą.

Ir palinkę, net prigulę,

Siuva jie Ugninę siūlę!

Kibirkštys žėruoja, šlama

Ir aplinkui žyra.

Žvelkite — susiuvom namą!

Šypsosi mums vyrai.

TINKUOTOJAI

Darbininkai atsilošę

Tykšt patykšt! Ant sienų košę!

Lygina ją mentele,

Kibiras vandens šalia.

Čia ne košė, vyre — Tinkas! —

Man pasakė darbininkas:

Sienos lygios, Lubos lygios

Baltuoja lyg lapai knygos.

Jūs gyvensit švariame, Ištinkuotame name.

GRINDŲ KLOJĖJAI

Gelsvos lentos Kvepia, spindi.

Guldome jas iš eilės.

Lygios lygios Buto grindys —

Žaisti čia vaikai galės.

Ir parketą Po lentutę

Dailiai suklijavom mes.

Greit pakviesim Jus į butą:

Švęskite įkurtuves!

Gamyklose, fabrikuose

AUDĖJOS

Staklės — siūlai...

Staklės — siūlai...

Ir mašinos gaudžia.

Čia — gamykloje didžiulėj —

Audėjėlės audžia.

Staklės taukši

Stuk stuk stuku!

Sukasi rietimai.

Bus suknelių,

Bus švarkiukų

Giedrei, Vytui, Rimui.

STALIAI

Skiedros lyg balti drugeliai

Skraido virš mašinų.

Ką obliuojat,

Darbštūs staliai?

Ką mums pagaminot?

Minkštą kėdę!

Aukštą spintą!

Ir mokyklai suolus!

Baltos skiedros

Sukas, krinta —

Dirba staliai uolūs.

TEKINTOJAS

Ko metalo gabalas

Zirzia tartum vabalas?

Aš suku jį tekiną,

O rėžtuvas tekina.

Volas žybčioja

Ir sukas

Tartum koks...

Vaikų vilkiukas!

Zur zur zur!

Metalas kietas!

Drožlės rausta, rangosi:

štai ašis, mašinai žiedas

Blizga mano rankose!

RAID2IŲ RINKĖJAI

Po raidelę renkam

Rankom,

Po švininę raidę.

Ir dailias

Eiles,

Ir linksmą, gražią pasakaitę.

Sunkūs puslapiai iš švino

Gula į mašiną.

Mašina jums popierinę

Knygą išspausdina.

DUONOS KEPĖJAI

šneka duonos kepaliukas

Apvaliukas:

Oi tai minkė,

Tešlą minkė

Mašina—ta ūžauninkė!

O kepėjai —

Geradėjai —

Sukosi aplink kaip vėjai:

Kepalus rikiavo, krovė,

Šūst! J krosnį mus sušovė.

Apkepė viršus ir šonai,

insert

Mes apskrudome geltonai —

Marš pas Vytą, pas Birutę!

Valgykit, vaikai, duonutę!

KOMBAINININKAS

Per dienas,

Per naktį žvainą

Clžu žū!..

Girdžiu

Kombainą.

O kombainininkas sėdi

Ten — kabinoje — aukštai!

Pjauna kvietį, kulia kvietį,

Byra šnarantys grūdai.

Sunkvežimi!

Trū tū tū!..

Stok!

Pripilsiu tau grūdų.

Kur upeliais pienas srūva,

Pieno upės liejas?

Žvanga fermoje

Milžtuvės,

Baltuoja melžėjos.

Tarp juodmargių,

Tarp karvučių

Triūsia jos kas dieną,

Kad pulkai linksmų vaikučių

Gertų saldų pieną.

PAUKSTININKĖS

Krypu vypu,

Py py py!

Daug ančiukų paupy.

Paukštininkės tarpe jų,

Tarp krypuolių ir pyplių.

Žeria,

Beria

Grūdelius

Ir paglosto

Mažylius.

Rudenį čia — ant pakrančių —

Rypaus krykaus pulkas ančių.

TRAKTORININKAI

Rausvina mus

Ryto žaros,

Glosto plaukus vėjai:

Po penkias vagas mes ariam

Ir dirvas akėjam.

Priekabose

Žalias šienas,

Plytos ir cemenfas...

MELŽĖJOS

Ožu žuL Žirgeliai plieno!

Dunda kelias, plentas.

Sėjamoji!

Sėjamoji!

Kur važiuoji?

Ką ūžuoji?

O sėjėjai

Mums atsako:

Kvietį sėjam!

Bus pyrago!

Rugį beriam

Į dirvoną,

Kad žmonėms užaugtų Duona!

Sėjam miežį, kukurūzą!

štai ko sėjamoji ūžia!

Darbštūs vyrai

ŽVEJAI

Vėtra juodą bangą blaško.

Kas pastotų kelią jai?

Laivas jūroje

Lyg taškas,

O laive — žvejai.

Klykia, spygauja žuvėdra

Virš linguojančių laivų.

Ar čia vėtra,

Ar ne vėtra,

Jūra, duoki mums žuvų!

EIGULIAI

Žalios, vėsios girių girios,

Barsto uogas pašiliai.

SĖJĖJAI

Per girelę žengia vyra

Eiguliai.

Augo ąžuolas, užaugo.

Ošia pušys pakelėj.

Kas medelį ugdo, saugo?

Eiguliai.

Švilpsi volungės, dagiliai,

Briedžiai žengia patyliais.

Paukštį ir žvėrelį myli

Girių tėčiai —

Eiguliai.

KELININKAI

Nukasa kalvas mašinos,

Slėnin pila žvyrą.

Tįsta plentai per pelkynus,

Per girias pranyra.

Darbštūs kelininkai triūsia,

Grindžia kelią, tiltą.

Sunkvežimiai, autobusai

Per gimtinę bilda.

Kelininkai mums palinki:

Būkite keliuos laimingi!

DUJININKAI

Kas mums uolos,

Pelkės, ledas?!

Kelią duokit, kelią! —

Dujininkai

Miestan veda

Žydrąją ugnelę.

Įkastos į žemę dūdos —

Po laukais ir po miškais.

Žybt pažybt!

Ugnelė butuos,

Gaudžia, ūžia fabrikai —

Džiaugiasi jie, gavę dujų —

Tų žydrųjų,

Tų karštųjų.

ELEKTRIKAI

Į kolūkius,

Į miestus

Vyrai veda šviesą:

Išrikiuoja

Jie stulpus

Ir vielas nutiesia.

O po gatvėm,

Po keliais

Guldo laidą storą:

Elektra

Gamyklon eis,

Suks stakles, motorą!

Mieli draugai

VAIRUOTOJAI

Prie „riestainių"

Apvalainių

Sėdi jie kas dieną.

Į gamyklą,

Į mokyklą

Nuveža kiekvieną.

Sunkvežimiai dunda, skrieja.

Nušvilpia taksi toli.

Ar pūga,

Ar kaukia vėjai —

Vyrai visados kely!

MOKYTOJA

Atskleidei lapus knygutės,

Tartum pabėrei gėles:

šen, broliukai!

šen, sesutės,

Į baltąsias lankeles.

Po žinių, po mokslo kraštą

insert

Su mumis drauge skraidai.

Tau širdžių liepsnelės plazda

Lyg žiedai!

PARDAVĖJOS

Kas vaikučiams meškiukus

Ir lėles parduoda?

Kas švarkus,

Kas batukus,

Kas pyragą,

Duoną?!

Pardavėjai!

Pardavėjai!

Pamiršau

Jiems ačiū tart...

Bet girdėjau,

Kaip pirkėjai

Ačiū tarė

Šimtąkart!

SESUTĖ

Vaikšto tarp vaikų Sesutė,

Plazda lyg gėlė balta.

Oi, susižeidė Sigutė!

Vyto perdrėksta kakta.

Bijo jodo mūsų Koste —

Ją ramino ir paglostė.

Pirštą pirmokėliui pūtė:

Kam žaidei tu peiliuku? —

Myli, gydo

Mus sesutė

Su raudonu kryžiuku.

MILICININKAS

Kas mašinoms rodo kelią,

Kryžkelėje budi?

Kas ant rankų meiliai kelia

Raudantį vaikutį?

Kas miestus ir kaimus saugo

Naktį, Vėtroj, Tarp speigų?

Tai milicininkas!

Draugas

Ir tėvelių, ir vaikų.

Aš Smaisutis!

Aš — smalsus:

Eikit šen! —

Kviečiu visus.

Pasižvalgėm

Mes aplinkui,

Ten, kur triūsia

Darbininkai.

Darbininkų čia šimtai,

Dirba jie visi rimtai

Ir man sako:

Tu, Smalsuti,

Darbo, triūso nebijok!

Kuo patsai norėtum būti,

P a g a I v o k!