Šventadirbė

Viena merga audė drobes. Ji norėjo pabaigti išausti vėlai šeštadienį. Ilgai audė. Audė, audė ir suaudė vieną sekmadienio valandą. Kažkas pasibeldė į duris. Mergina paprašė į vidų. Įėjo dailus ponaitis, pasisveikino, nuskundė ją, kad ilgai dirbanti, ir paklausė, gal norint užvalgyti naktipiečių. Mergaitė juokaudama atsakė, kad gerai būtų užkąsti. Tas ponaitis apsisuko ir išėjo atnešti naktipiečių. Išeinant ji pamatė, kad jo kojos panašios į gaidžio. Labai išsigando. Kai tik išėjo, ji tuojau užrišo duris ir atsigulė.

Po kiek laiko beldžias į duris. Ji neįsileidžia. Iš už durų prašė jis visų daiktų, kad jį įleistų: ir audeklo, ir visų varstoto dalių, ir kėdžių - niekas jam durų neatidarė. Paskiau paprašė balanų, o jos vis degė sienų plyšyje. Balanos paklausė - išlindo iš sienos plyšio, prišoko prie durų raiščio ir pradėjo deginti. Ir jau buvo nudeginęs, ir buvo beprasiveriančios durys, bet tuo laiku pragydo gaidys. Atsiliepė ponaitis, kad ji esanti laiminga, o jei būtų spėjęs įeiti, tai būtų jai parodęs, kas yra šventadirbystė. Merga persigandusi užmigo.

Rytą išėjusi rado - prieangy pastatyta pintinė arkliašūdžių. Jeigu būtų jis atėjęs, tai būtų ją užspranginęs. Taigi, vaikuti, sekmadienį nedirbk.

 

252 žodžiai (Skaitysite 1 min.)

Jūsų vaikams

Atrinkome populiariausias tarp mūsų lankytojų prekes ir paslaugas vaikams. Galbūt rasite kažką įdomaus ir savo mažiesiems.
MENIU