(84)

Kitą kartą žmonės labai mylėjo šunis. Kiekviena šeimyna laikydavo šunį ir tam šuniui gerai duodavo ėsti dėl to, kad ir šunys buvo geri. Viena boba savo ištikimam šuniui vietoj duonos gabalo metė karštą akmenį tiesiai į snukį. Šuo, apžiojęs akmenį, kaukdamas išbėgo į mišką. Ten...

Vienas ūkininkas buvo turtingas ir turėjo dukterį. Ji gulėjo svirne. Į svirną pas ją vaikščiojo toks kavalierius. Tai per naktis neduodavo jai miegot. Ji pradėjo nuo to džiūt.

Vieną kartą merga stovuose audžia. Ateina elgeta ir klausia:

- Kodėl tu, dukrele, tokia menka?

Ji sako:

...

Sykį vienas berniukas, į priegulę eidamas arklių ganyti, rado ant vieškelio pantį. Jis, tą pantį pasiėmęs, aplink pilvą apsirišo ir užsisprunkliavo. Vos tiktai jis tai padarė, pagriebė jį viesulas ir, iškėlęs į orą, pradėjo su juo suktis. Berniukui laimė buvo, kad viesulas,...

Sakoma, kad jei kas, užmušęs gyvatę, palieka miške, tai driežas, suradęs ją, gali vėl atgaivinti. Atgaivina gyvatė keršijanti visą laiką savo užmušėjui, kol įkanda.

Vienam žmogui reikėjo į turgų važiuoti. Ir užgiedojo višta. Jis nevažiavo, bijo važiuoti, kad kokia nelaimė neatsitiktų. Antrukart vėl rengėsi važiuoti - ir vėl višta užgiedojo. Ir vėl jis pabijojo, kad kokia nelaimė neatsitiktų, ir vėl neišvažiavo. Pristigo jau ir duonos, ir...

Kada pradėti mokyti. Vaiką įpratinti šlapintis į puoduką—kur kas sunkesnis ar bent jau ilgesnis darbas. Bet kurio amžiaus žmogui lengviau susilaikyti nesituštinus, negu nesišlapinus. Nors dauguma iki 2 metų vaikų jau tuštinasi į puoduką, labai daug pustrečių metų vaikų gana...

Ar galima tokio amžiaus kūdikį išlepinti? Ši problema iškyla jau pirmomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai jis pradeda verkti tarp maitinimų, užuot ramiai miegojęs. Kai imi jį ant rankų ir vaikštai su juo po kambarį, jis nustoja verkti, bet trumpam, o kai tik dedi atgal, viskas...

Rudenį kregždė rengias miegot žiemai. Pievoje ji suranda ir pauosto tokią žolę, o paskui eina miegoti.

Vienas žmogus matė, kaip kregždė uosto žolę pievoje, o paskui nubėgo upės kraušan, įlindo ir užmigo. Jis surado tą žolę, pauostė ir parėjo namo. Tada jis labai...

Jeigu tiktai kas eidavo pro Džiugo kalną, visada tenai pamatydavo biznu frakeliu gražų vokietuką, šokinėjantį iš medžio į medį. Visi to kalno lenkėsi iš tolo — bijojo velnio galybės. O kas tiktai prie jo prisiartindavo, tą tuojau nelabasis kviesdavo visokių varžybų, o...

(Žaidžia 2-20 asmenų)

Vienas stojasi prie sienos ir šokina į ją sviedinį, rūpindamasis, kad tas kuo toliausiai nušoktų. Kiti žaidėjai sustoja už 5 žingsnių nuo jo. Tas, kuris sugavo dar nenukritusį ant žemės arba pirmąkart nuo jos pašokusį sviedinį, muša juo stovintį prie...

Bus koks trisdešimt metų, gal ir daugiau. Dar buvau netekėjus. Vasarą šitaip nuėjau pasirinkt žemuogių. Nuėjau Zelionkos dvaro miškan. Toks papartynas, tai aš paparčius rankom praskiriu ir renku uogas. Jau buvau prisirinkus nemažai uogų. Kartą praskyriau paparčius ir pamačiau, kad...

Šeimininkė nešė miltus iš klėties su gelda. Vėjas papūtė ir išdulkino visus jos miltus iš tos geldos. Ta šeimininkė padavė vėją į teismą. Teisėjai pašaukė abu į teismą. Šeimininkė atėjo, bet vėjo nebuvo, ir niekas nežino, iš kur jis pučia ir kur jis pučia, nė kur jis...

Seniai seniai gyveno karalius. Vieną dieną jis užritino ant kelio akmenį, pasislėpė ir ėmė lūkuriuoti, nes norėjo pamatyti, ar kas nors nustums šį milžinišką uolos luitą nuo vieškelio.

Keletas turtingiausių karaliaus pirklių ir dvariškių praėjo pro šalį, paprasčiausiai...

Kitą sykį buvo našlė. Ji turėjo dukterį. Kaip motina taip ir duktė - abu buvusios raganos. Pas jas tarnavęs vaikėzas, vardu Jonas.

Motina ir duktė išvirdavo kažkokios košės, vakare ta koše pasitepdavo pažastis - ir jų nelikdavę.

Jonas, nužiūrėjęs, kur tą košę deda,...

Kai dievas sukūrė pasaulį, visus gyvulius ir žmogų, arkliui pasakė:

- Tu nuo šios dienos turi klausyti šito padaro, - ir parodė į žmogų.

- Tokio mažiuko ir nedrūto? Tai tik aš jo neklausysiu! - atsakė arklys.

Tada dievas liepė arkliui triskart apsisukt. Arklys apsisuko. Dievas...

Seniau per karus nebuvo ginklų, tai turėjo tokius žmones, vadinos vienakiai, arba šungalviai. Tai jie pagaudavo žmogų ir suėsdavo. Tokiu būdu ir kariaudavo. O kad žmogus pradeda bėgt, tai anei kaip negali išbėgt, tik greitu laiku reikia atmainyt autuvus ant kojų - atgręžt priekį į...