Mitologinės sakmės

Nežinau, kiek metų turėjau, bet jau daugiau negu dešimt, kai ganiau gyvulius Sarakovkos kaime, pas Biveinį.

Kartą radau tvarte po loviu žalčio kiaušinius ir įsinešiau paėmęs pirkion. Pamatęs šeimininkas liepė išnešti atgal - padėti, kur radau. Išnešiau. Bet kol aš juos turėjau...

Seniau žmonės javus kuldavo su spragilais. Naktimis juos išdžiovindavo, o rytmečiais kuldavo. Vienas ūkininkas, Rimkus, susidžiovė javus, vakare užsikūrė pirtį. Sėdi, žiovauja. Norėtų užsirūkyti, bet kapšiukas tuščias. Ir galvoja: „Kaip būtų gerai parūkyti." Kaip tik tuo...

Kitą kartą buvo labai daug raganų. Tai jas girdydavę, bet niekaip negalėdavę prigirdyt - kočėlą, samtį nusitverdavus ir nebeskęsdavus. Tai ir žinodavę, kad ta ragana. Atveždavę šiaudų, apkraudavę ir uždegdavę. Ragana visa sudegdavus, bet jos širdis nesudegdavus, pasilikdavus...

Buvo žmogus didžiai neturtingas. Kaip neturtingas, taip visų ir pajuoktas. Turėjo tokią mažą trobelikę ir gyveno joje su pačia. Sekmadienio vakarą buvo šokiai kaimynuos. Eina vaikiai, mergos į tuos šokius pro šalį. Vienas būrys nuėjo. Vainoja jį visaip, juokias. Ateina kitas...

Yra sakoma, kad kiekvienam žmogui kiekviename miške yra užaugę tam tikras skaičius grybų. Ir jei žmogus apvažiuotų visus miškus, visuose miškuose rastų grybų, bet tik tiek, kiek jam išaugo. Kitų žmonių grybų jis nepamatytų. O jei savo nepaimtų, tai jo grybai supus, bet kitas...

Viena tarnaitė, valydama stalą, trupinių niekad neišmesdavo laukan, bet, susipylus į burną, suvalgydavo.

Kartą, jai bešluostant stalą, atėjo kaimynas. Prie jo ji gėdijosi pilti trupinius į burną ir turėjo suspaudusi saujoje. Kaimynas klausia:

- Ką tu čia turi toje saujoj?

Ji nieko...

Kūčių vakarą viena mergaitė, atsistojusi prie veidrodžio, būrė, už ko ištekės. Žiūri - prie šono stovi kareivis su kardu. Ji griebė už kardo, ištraukė, o kareivis pražuvo. Mergaitė įdėjo kardą į skrynią.

Po kiek laiko sugrįžo vaikinas iš kariuomenės į tą kaimą. Jis...

Kartą į vienus namus užėjo elgeta ir pasiprašė naktigulto. Ant krosnies gulėjo senis. Jis ir atsakė jai.

Elgeta kažką suniurnėjo ir išėjo. Nieko nemanydamas, senis užmigo. Kiek ten jis numiegojo ir nubudo. Nubudęs nustebo - pilna gryčia vandens. Vanduo sunkės vidun pro duris, ir...

Aš nuėjau į dvarą. Ėjau pro dvarą, ir buvo tokia obelis. Pamaniau: „Įlipsiu į obelį, pasikrėsiu obuolių." Aš nieko nematau, o man kas sako:

- Nelipk! Išmes tave iš obels!

- Ne, kvailių pasaka! Velnias manęs neišmes! Aš įlipau į tą obelį - ir kad mane metė! Aš nieko

nejaučiau....

Žmogui prisisapnavo, kad velnias kels pinigus iš vienos vietos ir neš pro Stirbio kryžių. Sekmadienį, dvyliktą valandą, pirma eis ponas drūtas su didele juoda skrybėle, juodai apsitaisęs, po paskui lėks šuo, juodas kaip sabalas, dar po paskui lėks kiaulė, priūdrojus, didelė. Jam...

Mano tėvelis pasakojo, kad dar tada, kai buvo jaunas, ėjo iš darbo namo pro užkeiktą kalną, nešėsi kirviuką ir kaltuką. Priėjus kalną, taką ir užstojo lyg koks pakulų ar pelų maišas. O buvo jau vėlus vakaras, vos ne vidurnaktis. Tas maišas jam šlamšt ant pečių. O toks sunkus...

Senovėje buvo du broliu vėju. Iki šiai dienai juodu dar gyvi, bet tik vienas jau bepučia. Kad pučia iš rytų, tai nepučia iš vakarų arba iš kitos pusės. Atsiversdamas į kitą pusę, jis ir vardą kitonišką gauna. Pietų vėjas vadinasi Pundušas, vakarų - Terteušas, žiemių - Jovušas,...

Kai, einant per laukus ar miškus, yra didelis griaustinis - žaibai pliekia, perkūnas spiria, - tai reikia apsižiūrėti savo kišenes. O moteriškės tuokart negali eiti atsikaišiusios sijonus. Kišenėse turi būti kas nors įdėta - skudurėlis ar kas kitas. Jei jau nėra ko, tai reikia...

Seniau gi namie verpdavo, ausdavo ir viršutines, ir apatines drapanas, drobes, rankšluosčius - visa ką. Buvo paprotys, ypač subatvakariais, kad moterys sueidavo į vieną vietą ir vakarodavo iki kokių dviejų valandų. Na, ir vieną tokį šeštadienio vakarą suėjo vienon pirkion panelės...

Kai aš buvau maža ir gyvenau pas tetą Paalsy, sykį kad užėjo perkūnija, kad davė į liepas prie Alsos, tai manėm, kad viską ten suskaldė. Paskui nueinam mes kelios į Alsą, ugi ir radom ant žvyro tokią kulką didelę, į abu galus smailyn sueina. Paimu - ugi dar karšta besanti....

Senovėje kartą buvusi labai šalta žiema. Vienas keleivis keliavo tolimą kelionę. Atėjo naktis, ir jis neturėjo kur pernakvoti. Beeidamas per mišką, rado mažą trobelę. Jis įėjo į tą trobelę, pasisveikino, o senis, sėdėdamas ant krosnies, nieko jam neatsakė. Keleivis paprašė...

Dar senų senovėj susirinkę pasikalbam apie visokius daiktus, užsimenam ir apie baisybes. Kas bijo, kas nebijo. Tada pradedam kalbėt: jei kas iš jūsų atsirastų, kad iš jaujos atneštų krosniadangtę, tai tam gorčius degtinės.

Tai vienas atsirado, nuėjo jaujon ir ima krosniadangtę....

Neparginė piemenė dviejų ožkelių. Šeimininkė išsiuntė mergiotę ieškoti. Ji, nuėjus į ganyklas, šaukė:

- Cibute, cibute!

Ir išgirdo už balelės bliaunant. Kai ji nuėjo, kur bliovė, pašaukė - tada atsiliepė kitapus balelės. Ji perėjo vėl į ten, kur bliovė - ten nėra. Tada...

Kelios moterys buvo riešutaut. Eina jos namo, mato - šalia kelio stovi baravykas. Tas baravykas toks didelis, kad ir neapsakyt! Viena moteris paėmė tą baravyką išrovė, pintinėlėn įsidėjo ir nešas namo. Neša, neša, prie pat kaimo tas baravykas iššoko ir sako:

- Dėkui, kad panešėjai! -...

Mano tėvelis kadaise buvo jūrininkas. Jis sugavo tokią žuvį - pusė žmogaus, pusė žuvies. Ir paleidęs sako:

- Kad ji taip graudingai į mane žiūrėjo - gal ir ji sielą turėjo? Tai ir paleidau.

Senais laikais nebuvo mašinų, todėl linus reikėjo minti su mintuvais. Tais laikais ūkininkai linų sėdavo labai daug. Linų minti susirinkdavo viso kaimo mergės ir vaikiai. Ir pas vieną ūkininką mindavo po visą savaitę. Pas tą ūkininką pabaigdavo, išsikeldavo pas kitą. Ir taip...

Kalnuose būdavo tokie žmonės, kurie turėdavo vieną koją, vieną ranką ir vieną akį. Tai jie susieidavo poron ir susiėmę taip bėgdavo, kad niekas jų negalėdavo pavyti, tik galėdavo nušauti.

Vienas žmogelis pirko kiaulę. Vežas jis tą kiaulę ir mato, kad ugnelė kūrenas. Jis riktelėjo. Niekas nieko. Prieina artyn - kad ugnelė kūrenas, ir senelis sėdo, o vilkų aplink apgulę! Kai tas žmogelis prisiartino, vienas vilkas pasikėlė, o tas senelis pagrasino, kad nesikelk. Jis...

Kaimo gale, tokioj mažoj pirkeliūtėj, gyveno Ožkenienė. Kai važiuoja žmonės turguos, pasiruošia ratus iš vakaro. Tai ji pasiruošė ratus ir, sako, žiūriu - kažkas krapštosi ratuose kaip avinukas. Ji eis pažiūrėti, kas tuose ratuose yra. Žiūri - kadgi velniukas sėdi su ragiukais....

Pavasarį, kai tik saulė ima labiau šildyti žemę, ir jau pašalas nyksta - visos gyvatės išlenda iš urvų ir susivynioja vienan kamuolin. Tada reikia drąsiai tą gyvačių kamuolį rankomis atnarpliot. Gyvatės nekirs, nes tada jos yra silpnos ir, kol žolės nepamato, neturi nuodų....

Vienas žmogelis išėjo miškan su šautuvu pamedžiot. Pasitaikė jam kažkoks žvėris šauti - ir nenušovė. Tada atsisėdo ant kelmelio ir vėl prisimušė šautuvą. Tuo laiku atėjo velnias ir klausia:

- Ką tu, žmogeli, darai?

Žmogus atsakė:

- A, užrūkau savo pypkę.

Velnias sako:

- Gal...

Seniokas anksti ėjo bažnyčion į rarotines. Ir rado - miške guli vilkas. Tai jis įsidrąsinęs, lazdelę turėjo ir užšėrė gerai jam per kojas. Jis kaip šoko, tai net jam užspyrė akis samanom. Ir nubėgo.

Seniokas perdien išbuvo. Grįžtant jau po pietų atgal namo, žiūri - toj vietoj...

Vienas bernas tarnavo pas ūkininką ir sako:

- Taip aš noriu daug pinigų turėti! Ir, - sako, - kad aš kur lengvą darbą gaučiau. Kaip reikia nusaugot, kad man pinigas pinigą neštų?

Vienas seniukas ir pasijuokė jam, sako:

- Žinai ką, tu dešimt kapeikų sidabrinių (caro laikais buvo...

Vienas žmogus turėjo gyvulių. Tuos gyvulius ganydavo jo paties vaikai prie Šatrijos kalno. Vieną kartą vaikai ganė gyvulius ant paties kalno ir nė matyt nepamatė, kaip iš kažkur išlindo kiti trys vaikai, nepanašūs į žmones. Piemenukai manė, kad tai kokie nepažįstami vaikai, ir...

Rudeikiškių kaimo lauke buvo nepaprastai didelis akmuo. Dabar jo nebėra, nes, kai statė Salako bažnyčią, tą akmenį suskaldė ir nuvežė Salakan. To kaimo gyventoja Petronėlė Žiemienė kartą vasarą, šventą dieną, ėjo laukan gyvulių pažiūrėti. Eina, rožančių kalbėdama, pro...

Vienas skerdžius mokėjo geras dūdeles sukti ir su dūdelėmis gražiai groti. Sykį jam begrojant, išgirdo velniukas. Klausęs, klausęs ir jam labai patikę. Priėjęs prašo, kad jam duotų vieną dūdelę padūduoti.

- Padaryk mane klebonu, o mūsų kleboną - skerdžium, tai duosiu.

...

Gyveno du broliai. Ir abu vedę. Vyresnysis buvo bevaikis, labai turtingas, nes pasidalydamas jaunesnįjį apgavo - visai be nieko atidalijo. Tas buvo labai neturtingas.

Kaip tik susirgo vyresnysis brolis, tas turtuolis. Susirgo ir nežino, ką jam daryti, kaip tuos pinigus paslėpti. Reikia...

Žemaičiuose buvo tokia didelė giria, kad žmonės pro medžių tarpą negalėdavo išlįsti. Didžiausios kemsynės, pelkės, o gyvačių - devynios galybės! Būdavo, nė vienas žmogus nebus neįkastas gyvatės. Daug tuo laiku išmirė žmonių. Visi to krašto gyventojai aimanavo, nes...

Išėjo dvi kvieslės dainuodamos į vestuves kviesti ir paklydo girioje. Sutemo, ir radosi naktis. Jiedvi, baimingai aplink beklydinėdamos, pamatė tokiam krūmų tankumyne ugnį degant. Jiedvi artinos ir išvydo žmogų prie ugnies, o daugybė vilkų, apgulę apie ugnį, šildės. Jiedvi labai...

Žmogus buvo už berną pas vieną ūkininką. To ūkininko pati buvo ragana. Tam bernui buvo ten labai sunku: per dienas laukuose dirba visokius darbus, ateina vakaras - šeimininkė kamanas ant jo galvos užmauna, paverčia jį arkliu, užsisėda ir joja ant Šatrijos kalno. Ten nujojus, pririša...

Plaukė laiveliu du žvejai iš Meironių - Jonas Lieninys ir Valocka Ivaškevičius. Jie žuvavo. Jiems besiiriant, pakilo labai didelės bangos, ir iš ežero pasirodė labai didelė žuvis, panašiai kaip arklio galva, ir skubiai į jų laivą plaukė. Jie išsigando ir vos pabėgo į krantą.

Vienam neturtingam žmogeliui per tris naktis prisisapnavo:

- Eik į Vilnių, ten ant tilto rasi pinigų.

Jis nuėjo ir vaikščiojo po tiltą. Ant tilto sėdėjo kažkoks senukas. Tas jo klausia:

- Ko tu čia ieškai? Ar nepametei ko nors?

- Ne, nieko nepamečiau, bet man prisisapnavo, kad aš...

Mėšlavežis buvo su talka. Ir važiavęs piemenukas. Ir jis matąs - akmuo nukritęs. Senelė sakanti:

- Neužkliudyk!

O jis nežiūrėjo ir, kai važiavo, užkliuvo už to akmens. Ir tas akmuo pradėjo smarkiai riedėti iš paskos. Ir tiek bėga, kad net su arkliu, matos, kad neišbėgs. Tas...

Vieną sykį eina žmogus keliu ir prieina mišką. Bet tas miškas visas dega, liepsnoja, tiktai kelios eglės pakraštyje dar žalios, bet ir tos iš pašaknų jau pradeda svilti. Vienos eglės viršūnėje susirangiusi gyvatė ir sako:

- Žmogau, būk geras, išgelbėk tu mane nuo mirties!

Žmogui...

Buvę pusčiai, kurie išpustydavę iškultus, o neišvėtytus javus. Kad, gaidgystėj iškūlę, žmonės palikdavo javus, sustumtus į krūvą, o išaušus dienai, eidavo vėtyt, tai grūdų maž berasdavę - tiktai vienus pelus krūvoj.

Kartą užėjęs juos ūkininkas bepustančius. Jie ėmę...