Mitologinės sakmės
Tai rimti pasakojimai, kadaise buvę perduodami iš lūpų į lūpas, norint supažindinti su nepaprastais vienoje ar kitoje apylinkėje įvykusiais neva tikrais atsitikimais. Kaimo žmonės šiuos pasakojimus vadina tiesiog atsitikimais, nutikimais, o tautosakininkai – mitologinėmis sakmėmis. Mitologinėse sakmėse vaizduojamas tas trumpalaikis tariamas mitinio pasaulio atsivėrimas.
Kartą kaimynams prisisapnavę, kad giliai dirvoje esą užkasti pinigai, ir kad jie turį eiti juos iškasti. Įpusėjus vidurnakčiui, abu vyrai pasiėmė kastuvus ir nuėjo kasti lobio. Tik prieš kasdami susitarė, kad nebijos ir nepabėgs. Pirmiausia kasa vyresnysis. Kasa jis, kasa, jau...
Kartą Antanavo dvare piemenys ir pristovas ganė didelę dvaro bandą. Viena piemenė griaudžiant ėmė, paleidusi plaukus, šokti, kad lietus plaukus išlytų. Pristovas sakė:
- Nešok, vaikeli, matai, kad dangus neramus.
Bet ta neklausė ir šoko toliau. Perkūnas kad trenkė, nuplėšė tai...
Kokių penkerių metų mergytė žaidė ore ir pamatė, kad pešasi gyvatė su rupūže. Tai mergytė paėmė rykštę ir pylė gyvatei per buožę. Gyvatė tada įgėlė mergytę. Mergytė ten, ore, įgelta ir gulėjo. Tiktai pamatė, kad atrėplioja rupūžė. Ta rupūžė ėmė ir išžindo...
Kitą kartą ėjęs vaikis arklius nuvedęs. Veizi - moteriškė velka tokią skarą ir sako:
- Man per pusę, per pusę!
Tas vaikis paėmė tuos apynasrius ir sako:
- Man visas! Man visas!
Ir velka tuos apynasrius.
Parėjo. Senovėj tokios priemenės buvo, ir pakabino tuos apynasrius priemenėj....
Mano tėvas, mažas būdamas, ganė. Labai griausmas griaudė. Tik kerta, tik kerta! Mato jis, kad iš po kelmo išlindo mažas ožiukas. Ožiukas liežuvį iškišo ir rodo griausmui. Tai griausmas kad kirto ožiukui! Va, jau, rodos, ir užmušė ožiuką. Žiūri jis, kad kelmas atverstas ir kelios...
Kalėdų naktį gyvuliai šnekėdavo. Kitąsyk, sako, žmogus norėjo ištirti ir klausės, ką gyvuliai šneka. Nuėjo į tvartą ir sėdėjo, laukė. Prašneko gyvulėliai, sako:
- Ačiū Dievui, šiemet išmisim, daug grūdų yra varpose.
Tas žmogus paėmęs ir iškūlęs tuos šiaudus. Paskui visi...
Kregždė žiemoja ežere ant nendrių - nendrė pasilenkus nuskęsta, ir ji tenai būna negyva iki pavasario. O kai pavasarį atšyla, pernykštės kregždės atgyja, o jau senos tenai pasilieka amžinai. Jeigu su tinklais pagauna, kai žvejoja žuvis, tai atgyja.
Mūsų, Paspėrių, kaime...
Buvo vienas burtininkas. Kartą jis nuėjo į mišką. Kitas žmogus buvo miške ir pastebėjo, kad jis nešasi kažkokius pagaliukus, susmeigė juos į žemę, nusirengė drapanas, persivertė per galvą - pavirto vilku ir nubėgo į mišką. Tas žmogus viską matė ir atėjęs apžiūrėjo tuos...
Dusetų ežere gaudė žvejai žuvis. Vieną valkšną traukdami, labai sunkiai traukė. Ištraukė labai daug žuvų, tarp kurių buvo viena žuvis labai graži ir ant galvos turėjo karūną. Visiems pažiūrėjus, savininkas liepė paleisti žuvį, nes karalius turi valdyti savo karalystę.
...Bakainių kaime, Surviliškio parapijoj, užsidegė namas. Viena moterėlė atsinešė šventos Agotos duonos ir norėjo ją mesti į ugnį, kad ši nesiplėstų. Tuo laiku nutrūko moterėlės ožka, ir ji ėmė vytis tą ožką kaimo keliu. Ta ugnelė, peršokdama nuo vienos trobos ant kitos,...
Viesulą seniau žmonės vadino derliaus tekiu. Jei per metus jis dažniau pasirodo, pasikelia - būna derlingesni metai. Tada žmonės sakydavo: - Šiemet bus geras derlius! Jei staiga pakyla viesulas - velnias eina pietauti.
Kada yra perkūnija, tai negalima su kepure troboje sėdėti, nes Perkūnas tą žmogų gali nutrenkti.
Kartą trys vyrai sėdėjo ant vieno suolo troboje ir vidurinis jų buvo su kepure. Tai kai trenkė perkūnas, tai tą kepuriuotą nutrenkė negyvai. O jo draugai liko sveiki.
Ką vienas žmogus nakčiai jaujoj pastatydavo džiovint, - miežius, avižas ar ką kita, kai seniau kuldavo rankom, - tą rytą rasdavo iškulta.
Kartą užėjo pas tą ūkininką meškininkas su meška. Prašosi nakvot. Gal vietos nelabai buvo, ar kas, kad jam pasiūlė eit gulti jaujon. O gal...
Kartą ganiau Latvijoje. O aš bijojau gyvačių. Sako:
- Ar labai bijai?
- Bijau! Tada sako:
- Kai eisi, prisimink, kada buvo pirmoji Kalėdų diena, ir pasakyk: „Ką sutiksiu, tam mirtis!"
Kol ganiau, nemačiau nė vienos gyvatės. O sykį ėjau grėbti šieno. Tik per grėblį strykt, strykt!...
Bernas arė lauką ir atsisėdo pavalgyti pietų. Bevalgydamas pamatė, kad per lauką slenka toks žemės sūkurys. Jis galvoja: „Kad neužeit ant manęs - apneš žemėm." Kaip tik tiesiai ant jo! Įpykęs jis paėmė peilį ir metė į tą sūkurį. Kai nuėjo sūkurys, eina ieškot - nebėr...
Pažemiškių kaimo gyventojas Čebatariūnas Adomas šventą dieną ėjo iš Saksoniškių kaimo, iš vakaruškos. Eina pro Dūkšto parapijos kapus. Mato - sėdi prie kapų ant akmens koks vyras nepažįstamas su armonika. Gundo Čebatariūną mainyt armonikom.
- Gal tavo bloga? - sako...
Prie kažkokio šaltinuko augo toks krūmas su nepaprastomis uogomis. Žmonės jų nevalgė. Kartą žmogus ėjo ir mato, kad gyvatės slenka ir slenka prie to krūmelio. O jau buvo ruduo, jau buvo laikas joms miegoti. Jos visos skina po uogą nuo to krūmelio ir šliaužia šalin. O tų gyvačių...
Vienam ūkininkui kažin kas nukirpdavo avis. Kai tik avys apželdavo, tai kiekvieną naktį rasdavo po vieną ar po kelias avis nukirptas. Vieną naktį ūkininkas su visa šeimyna išėjo saugoti, ar kas neateis. Apie vidurnaktį pastebėjo, kad kažin kas įėjo į avių tvartą. Tuojau...
Senelė pasakodavo, kad ji, jos sesuo ir tėvas pjovę rugius Kuronuose. Žiūri, kad per rugius kaip rąsto pervažiuota.
- Na, - sakąs tėvas, - eisiu pažiūrėt, kas čia taip perėjo.
Taigi jis sekt, sekt ir prisekė. Žiūri: ant dirvonėlio guli kaip geras skersinio galas gyvačių...
Aš, kai ganiau gyvulius, būdama kokių vienuolikos dvylikos metų, girdėjau nuo senių: kai gegužė kukuoja ant kurio nors medžio, reikia tylutėm prieiti prie to medžio, dar kol gegužė kukuoja, ir nuskinti lapelį ar žievelę - tada žinosi kito žmogaus mintis.
Aš taip ir padariau...
Yra tokia salikė Karklėnų ežere. Ir vakarais ant tos salikės išplaukdavo tokia mergaitė - pusė žmogaus, o nuo pusės - žuvis. Ir ten ją norėjo nutykot pasislėpę, pamatyt, bet niekaip negalėjo surast. O jau kasos, kasos! Dieve susimilk, kokios gražios! Ir dabar galbūt ji tebėra,...
Vienas žmogus anksti rytą išėjo prie arklių. Ir jam reikėjo eiti per mišką. O ten šlapia. Tai jis buvo su dideliais auliniais batais. Na, dabar jis pareina namo ir nesiliauna savo kaily: jis viską mato, viską žino! Ką daryti? Bėgs pas kunigą. O kunigas gudrus buvo, klausia: - Kur...
Pasakojo man vienas žmogus. Sako, būdamas nedidelis, ganiau gyvulius netoli kaimyno Rasimo lauko. Rytas saulėtas, šiltas, jokio vėjelio. Rasimas su žmona kerta miežius. Rasimas kerta, o Rasimienė paskui dalgę ima. Ir abudu už kažką barasi, vienas kitą keikdami. Aš pasivariau gyvulius...
Jei gegutė kukuoja prie lango, kur nors ant stulpo, ant sausos šakos, tai tikrai bus nelaimė, ašaros.
Mano mama pasakojo, kad kartą nuplovė langą vasarą ir nuėjo vandens atsinešt. O čia atskrido ant lango, kur atidarytas, gegutė ir užkukavo tris kartus ir va šitaip dar nusijuokė. Tris...
Žmogus turėjo du sūneliu: Jonį ir Juzę. Juzė buvo mažesnis, o Jonis didesnis.
Vaikai toli laukuose ganydavo gyvulius. Visada ganydavo po vieną. Kai tik Juzė išgena gyvulius, pas jį atbėga mažas vaikelis. Jis Juzei vis sakydavo:
- Juze, kai grumsimės, man strėnų nespausk.
Ir jis...
Mano senelė pasakodavo, kad buvo toks žmogus žiniuonis. Žmonės pas jį kaip vanduo plaukė visokių patarimų pasiklaust. Kas ką pavogdavo - vis pasakydavo, kas apsirgdavo - pagydydavo.
Sakydavo, kad reikia šv. Jono naktį išgulėti paparčiuose, tai viską žinosi. Tas žiniuonis visą...
Sakoma, jei grybą pamatai, tai jis nebeauga, sukirmija. Ir jei mažą rasi samanose ir, jį apkasęs, paliksi augti, manydamas, kad rytoj atėjęs paimsi užaugusį, tai rytojaus dieną nuėjęs jį rasi tokį pat neužaugusį, tik sukirmijusį.
Kitą sykį vaikai ganė karves miške. Ir jie beganydami užėjo mažus vilkiukus. Jie susitarė - iškrėsti pokštą. Nusidrožė iš medžio mietukus ir užkaišiojo visiems vilkiukams užpakaliukus. Ir sudėjo atgal į lizdą.
Parėjo ta vilkienė, veizi: tų vilkiukų akys pilnos ašarų, tiek...
Nuėjo moteris miškan ir rado - gyvatė, apie medį apsisukus, gyvačiuojas. Ji turėjo duonos, padėjo ir sako:
- Man sunku gimdyt, tai ir tau sunku. Suėsk nors šitą duoną.
Ta moteris buvo nėščia.
Už kiek laiko ji, viena namie būdama, pagimdė. Tik žiūri - atšliaužia į namus gyvatė...
Mano tėvas Kostas Dubaka sirgo trejus metus drugiu. Visokių vaistų prigėrė - nieko nepadėjo. Kažkas patarė, kad reikia valgyt nuo kapų rūgštynes. Kurį laiką valgė rūgštynes. Valgydamas kartą guli saulutėje aukštielninkas ir, kad saulė jam akių nedegintų, ant akių užsidėjo...
Toks senis elgeta buvo, Butkus. Jis turėjo šimtą penkerius metus. Na, ir jis pasakojo, kad Velykų rytą reikia nueiti į kitą žemę, paimti du akmenuku, į savo žemę parnešti ir padėti. Per kokį penkiasdešimt metų jie tokie užaugs, kad jau nepakelsi. O per šimtą metų jau bus dideli...
Vienas jaunas vyrukas girioj besitrainiodamas išvydęs pulką vilkų, kurie, galvas iškėlę dangun, kaukė. Tai permanomas balsas jiems taręs:
- Tam tikroj vietoj, - apženklinęs ten ir ten, - rasit vakare širmą žirgą, tas jums priklauso.
Šis vyrukas labai persigando, nes tai buvo jo...
Pas vieną ūkininką buvo daug pelių. Kaimynai sakydavo:
- Jeigu nori, kad su tavim jos gerai sugyventų, reikia jas mylėti. O jeigu pabandytum nors vienai akis išdeginti, tada tau nebūtų gyvenimo!
Vieną sykį sugavo jis didelę žiurkę, išdegino jai akis su viela ir paleido.
Po poros...
Vienas kaimynas pasakojo, kad jis beganydamas matęs Šilabalės duobėje rupūžių karalienę. Didumo ji buvus sulig tupinčia kate, o ant galvos turėjusi blizgančią karūną. Kvailas jis - išsigandęs ir pabėgęs, nes, sako, kai ji būtų prunkštelėjusi, būtų buvę po jo. Tik namie...
Joninių rytą skruzdėlės išneša savo smilkalus pravėdinti. Tuos smilkalus skruzdėlės neilgai vėdina, todėl sunku juos užtikt.
Skruzdėlių namų (skruzdėlyno) negalima degint! Juos sudeginti yra toks pat nusikaltimas kaip ir sudeginti žmogaus namus. Kur yra skruzdėlių, ten nebus...
Apstainy (Vilkiškių parapijoje, Tilžės paviete), ugniai atsiradus, ūkininko dukterys vis klykė, kad ir stuba neužsidegtų, o su ja ir jų visos puikės. Bet tuo žygiu Vilkiškių dvaro užveizdas, raitas atpleškinęs ir, tris kartus apie ugnį apskriejęs, kiek įgalėdamas skubinosi per...
Trinkuškių kaimas stovi ant Ligajos ežero krašto. Tam ežere yra sala, žmonių vadinama Žagarine. Kartą toks Trinkuškių kaimo prastas žmogus Miškinis nusiyrė ton salon statyti tinklų. Tik pamatė didžiausią gyvatę, ir su karūna! Jis bėgt, o ji vyt. Jis nusimetė nuo savęs ir...
Mano senelis važiavo pas mergeles ir sako, kad buvęs dangus atsidaręs. Sako, tokia nežemiška šviesa! Kad jis išsigandęs ir kepurę nusiėmęs. Sako, kad atsidarė - blūūūmt, taip kaip durys atsidarė. Jis važiavęs nakties laiku per grabnyčias. Baisi šviesa tokia, labai graži! Paskui...
Važiavo senelis su piemenaičių iš vieno kaimo į kitą, čia netoli mūs - į Mančiagirės kaimą. Ir senukas buvo truputį išgėręs. O piemenaitis už vežėją sėdėjo. Tas piemenaitis žiūri - ant kelio prigulę vilkų laukia. Jis sako:
- Seneli, jau mums kelią vilkai pastojo!
Tas...
Paskalvių Razumo tėvui su piemeniu kiaules ant Skalvės per pietus beganant, baisiai didis sūkurys užkilęs, ir juodu su visomis kiaulėmis žemyn lyg šluote nušlavė, bet nieko nepadarė. Juodu išsigandusiu, Skalvės link atsisukusiu abudu pamatę ant kalno krašto juodą vyrą su raudonomis...