Sakmės

Kadaise, seniai, bevalgant pietus, pjovėjai pradėjo tarp savęs šnekėtis. Sako:

- Vienas mūsų pjovėjas perpjovė gyvatę. - Jie jau valgė gryčioje, prie savo stalo. - Perpjovė gyvatę ir paskiau, - sako, - pasigirdo balsas: „Pasakykit Šuliniui, kad Galinė miršta." Va!

Pradėjo tarp...

Kartą vienam žmogui, lauke mėšlus bekratant, labai nusibodo, ir jis, apie pabaigtuves begalvodamas, pamatė vėjo sūkurį atūžiant. Jis tuoj, du peiliu pagriebęs, ant sūkurio tako kryžmai susmeigė. Sūkurys, iki čion atūžęs, visai nutyko. Tada pasirodė kažkoks senukas,...

Dievas dar anais laikais sušaukė visus paukščius valyt ežerų, prūdų. Neatėjo tik krunkočius į talką. Dievas ant jo už tai labai supyko ir pasakė, kad daugiau nė iš upių, ežerų, prūdų neatsigers nė lašelio vandens. Tik nuo akmens jis rinks lietaus lašus.

Ir dabar krunkočius,...

Tai buvo labai seniai. Mano motina pasakojo, kad Lygūnų dvaro pono eigulys ėjo Sciūriu. Eidamas ir įsmuko duobėn. Samanos užsitraukia užsitraukia, ir sėdi jis ten, duobėj. Žiūri - ten daug gyvačių, o viena labai stora, didelė. Bet jam nieko jos nedaro. Mato, kad duobės kampe yra...

Kitąsyk, sako, įėjusi elgeta į trobą, poterius kalbanti, o šeimininkė pusrytį taisius virti.

- Ką virsi?

- Košės reikia greitai pravirti.

- Kokios?

- Miltinės.

Sako, įsinešė truputį miltų, - košė skysta. Maišo ir šneka:

- Tirštėk, tirštėk, košele!

Tas ir atsiliepė garinėje ar...

Už Zarasų yra kaimas Bachmatai. Netoli to kaimo kažkur yra ežeriokas Šauliukas. Jeigu kas eina žuvaut į Šauliuką, reikia tylom kalbėti: „Einam žuvaut į Šauliuką." Tai pagaus žuvų. O jei garsiai kalba vienas kitam, tai jau nepagaus.

Kartą kažkur netoli Šauliuko kaime buvo...

Dievas dalijo poras. Visų stonų vyrams vis davė pačias, ir dar dvi moteriškos liko.

- Tai dabar pakvieskit dvasininkus, - sako dievas.

Kai pasakė dvasininkams, tai pirmiausia atėjo rabinas. Tai dievas davė pačią ir sako:

- Vesk kiek nori kartų!

Antras atėjo popas, tai jam dievas...

Kažkur už Salako, prie Žaginės kaimo, žmogus medžiojo su šunim. Šuva buvo nubėgęs. Jis girdi, kaip šuva loja. Bet loja už kokių dviejų kilometrų. Iš lojimo suprato, kad šuva loja kažką nepaprastą. Jis ėjo šuns balso link. Rado - miške kaip ir dirvonas koks. Tas dirvonas panašiai...

Vieną kartą Eželių kaimo Staponas iš kažkur važiavo namo. Važiuoja jis, agi prieky pulkas vilkų. Na, vis tiek šie jį suės. Tai jis tada ir sako:

- Na, vyrai, praleiskit mane šitą kartą. Aš jums penimąjį už tai.

Vilkai, tarsi supratę, ir nudrožė per laukus. O Staponas atvažiavo...

Kai mėnulis užžibina bulves, tai bulvės būna žalios. Kai užžibina žmogų, tai tas miegodamas vaikščioja stogais.

Pas mus buvo piemenaitis. Kai mes jį samdėm, motina pasakė, kad jis yra mėnulio užžibintas. Jis naktį atsikelia ir lenda per pirkią, išvertęs akis. Aš jį...

Viena merga audė drobes. Ji norėjo pabaigti išausti vėlai šeštadienį. Ilgai audė. Audė, audė ir suaudė vieną sekmadienio valandą. Kažkas pasibeldė į duris. Mergina paprašė į vidų. Įėjo dailus ponaitis, pasisveikino, nuskundė ją, kad ilgai dirbanti, ir paklausė, gal norint...

Buvo seniau tokių žmonių, kurie turėdavo „farmazonišką" pinigą. Jo niekaip neišleisi: nupirk ką, užmokėk, užmokėsi jį - jis ir vėl tavo kišenėj bus. Šitokį pinigą turėjo Dičiūnas Paluodėj; jau jis miręs daugiau kaip prieš šimtą metų. Jis su tuo pinigu daug ko prisipirko,...

Viename ežere sugavę labai didelę žuvį su striuka uodega. Namie susūdę jos mėsą. Naktį ir ėmę po paežere šaukyt:

- Čiuka čiuka, striukuodege!

Ir šaukindams atėjęs namo. Po langu ėmęs prašyt:

- Atiduok mano kiaulę.

Tie žmonės rytą nuvežę tą susūdytą žuvį, į ežerą...

Nevėžos ežere Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, pagavo daug karšių, tarp kurių vienas buvo su karūna. Jo nepaleido, bet vežė miestan. Visas kelias, kur žuvis vežė, buvo kruvinas.

Nuo to laiko tam ežere žuvų niekas nepagauna, mat, žuvus žuvų karaliui, žuvo ir jos. Dabar...

Buvo našlė, ir ji labai raudojo ir raudojo vyro. Nueina ir rauda ant kapų.

- Nusibodai tu mums su savo raudojimu, - sako numirėliai, - geriau tu virsk geguže ir kukuok savo amžių!

Ir našlė virto geguže.

Seni žmonės sakydavo, kad seniau Kūčiose būdavo galima gauti neišeinamą pinigą, tik reikėdavę taip padaryti. Sako, tuoj po Kūčių reikia pasigauti katiną, įdėti terbon ir ten jį užrišt. Paskiau paimt daug siūlų, apsukt vis ir mazgiot, tik tikraisiais mazgais! Ir taip sumazgiot,...

Prie Puodžių kaimo yra užakęs ežerėlis. Kartą Kaklys užsimanė pasiekt jo dugną. Atsinešęs visokių vielų, virvagalių, leido dugnan, bet nieko nesužinojo. Naktį jam prisisapnavo: „Jei daugiau mus badysi - mes tave pabadysim!"

Kaklys išsigando ir nuo to bijo net į tą vietą...

Žmogų iš molio nulipdė, o jau ponus iš geresnio ko. Užmaišė dievas kvietinės tešlos, atlėkė šuva ir suėdė tešlą. Tai dievas užsiširdijęs šunį už uodegos, kad duos į akmenį - iššoko Kaminski, į beržą - Beržinski, į guobą - Guobinski, į klevą - Klevinski.

A „drobny...

Miškuose už Ašmenos yra žeminių gyvačių, kurios gyvena žemėje. Per metus jos kartą išlenda ir būtinai kam nors įkanda. Jeigu įkanda žmogui, žmogus miršta, jeigu - gyvuliui, tas dvesia. Jeigu neranda nei žmogaus, nei gyvulio, tada kerta į medį - ir medis nudžiūsta.

Kai katė pirmą kartą apsikaliuoja, ir jei šuniuką paliktum augint, tai jis negeras: ką įkąs, tas moment mirs.

Mūsų karvę vienas toks šuo įkando, tai ji tino tino - ir pripjovėm ją. Vėliau sužinojom, kad pirmašunis įkando.

Ir vilkas pirmavilkis negeras: jei apkandžios karvę, tai...

Almajo ežere mano senelis žuveliavo. Naktį jis pastebėjo labai didelį lydekaitį. Tai žeberklais jam kaip davė, neišlaikė žeberklo - ir nuėjo su žeberklais tas lydekaitis.

Jie dviejuose buvę. Sako, sušalom, išsiyrėm į krantą, susikūrėm ugnį ir atsigulėm. Sako, mūsų užmigta....

Dambrovičių (Ragainės pavieto) Burba matė mėnesienos vakarą šalia jo trobų esantįjį ežerą didžiai sukunkuliuojant ir iš to kunkulo mažą vyrytį iškylant, kuris tiesiog pro vartelius į jo kiemą užėjo ir nesustodamas pro kitus vartus vėl žemyn nupėslino.

Lygumų parapijoj kažkokio sodžiaus ūkininkui kelias iš eilės naktis prisisapnavo, kad jis eitų ir išsikastų paslėptus pinigus. Žmogelis neberimdamas nuėjo pasiklausti kunigą. Kunigas jam patarė eiti. Vieną vidurnaktį žmogelis nuėjęs pradėjo kasti. Atkasė kokį stuomens gilumą...

Driežlė yra gyvačių padėjėja. Ji paima geluonį iš dilgynių ir nuneša gyvatėms. Driežlė padeda ir žmogui, saugodama jį nuo tų pačių gyvačių.

Vienas medžiotojas bemedžiodamas pavargo. Prigulė pailsėti ir užmigo. Atlėkė trys driežlės. Jos ėmė jam lakstyt po veidą, apie...

Kai Adomo sūnai užmušė viens kitą, tai dievas užmušėją pavertė kurmiu. Kad jis po žemėm šliaužiot per savo visą gyvenimą, neišeidamas ant šviesos. Užtat jis dabar, kai tik išeina ant šviesos, tai ir stimpa.

Čia viena moteris pasakojo. Kai ji buvo septynerių metų, tai jai buvo toks nuotykis. Jie buvo išsinuomavę svetimą žemę Trakų rajone. Ir ten niekas tam namely negalėjo būti - vienam kambary vaidenosi.

Kartą jų tėvai išvažiavo į turgų, o jie keturiese vaikai pasiliko. Ji buvo...

Jeigu bitininkai nesutinka, pykstasi, liežuvauja, tai bitės arba išnyksta, neina į darbą, arba pridaro „liežuvių".

Turėjo bites mano tėvas, Drūtgalys ir dar vienas toks neturtingas seniukas. Tas Drūtgalys labai nenorėjo, kad tas seniukas butų bičiulis. Na, tai bitės avilyje kad...

Prieš užgimimo šventę (rugsėjo aštuntą) tris dienas prapuola žvirbliai. Tom dienom žvirblis net nečiurkštels. Jeigu ir yra žvirblių, tai jie slepiasi, lando po krūmus. Seni žmonės, kai nemato žvirblių, tai nesėja rugių. Jie sako, kad žvirbliai todėl nuliūdę, kad tomis...

Grigaliūnų sodžiuje, Švenčionių apskrityje, yra nedidelis ežeras, bet labai gilus. Parūpo vienam žmogui sužinoti jo gilumą. Jis surišo dešimt karčių - ir vis galo nepasiekė. Štai naktį jam prisisapnavo: „Oi žmogeli, nekvailiok! Aš dugne guliu, ir jei tu mano akin su kartim...