(110)

Vieną dieną aš su savo draugėm sumaniau eiti vėžiauti. Ėjom trijuos. Atėjom prie ežero. Viena turėjo šiaudų ir švietė, kita brido ir gaudė vėžius, o aš nešiau pagautus. Naktis buvo labai rami, nė kokio vėjelio, vanduo ežere ramus ramus. Tik žiūrim - ateina didelė vilnis. Bet...

Medkirčiai pjovė lentas. Eina toks vargonininkas Pranciškus Pleikis ir sako:

- Vyrai, ką jūs man duosite - aš išlįsiu pro rąstą išilgai?

- Mes duosim litrą!

- Gerai!

Vargonininkas priėjo, pridėjo galvą prie rąsto, ir pradėjo traškėt rąstas - jau lenda. Vis lenda, lenda, jau jo...

Saugokite vaiką nuo baisių reginių ir bauginančių garsų. Vienerių metų vaikas kelias savaites gali domėtis tuo pačiu daiktu, pavyzdžiui, telefonu ar skrendančiu lėktuvu, arba elektros lempute. Leiskite jam liesti ir tyrinėti viską, kas nepavojinga. Tačiau jeigu vaikas ko nors...

Močiutė lr Senelis jums gali daug padėti. Be to, anūkai jiems teikia didžiulį pasitenkinimą. Senelė dažnai dūsauja: „Kodėl nejaučiau tokio pasitenkinimo, augindama savo vaikus? Galimas daiktas, per rimtai žiūrėjau į motinystę ir mačiau joje vien pareigas".

Daugelyje šalių...

Vienas medžiotojas Gubavos miške bemedžiodamas užėjo labai didelę gyvatę su karūna. Jis buvo girdėjęs, kad kas paimtų gyvačių karaliaus karūną, tas labai daug ką žinotų, ir kad ją galima paimt paklojus ant žemės baltą skarelę. Jis taip ir padarė: paklojo baltą nosinę, o...

Ruduo. Mes stovime ant tvirtovės pylimo ir žiūrime tolyn į mėlynąsias jūros platybes. Matome plaukant daugybę laivų baltomis burėmis ir anapus Zundo stūksant Švedų krantą, nušviestą išblyškusių vakarinės saulės spindulių. Užpakaly mūsų kaip kokia siena niūkso tamsus miškas;...

Pagyvenusi kine turėjo dvi dideles puodynes, kuriose, pakabintose ant naščių, nešiodavo vandenį. Viena puodynė buvo įskilusi, todėl iš jos nuolat sunkėsi vanduo. Kai moteriškė pareidavo namo nuo upelio, kur sėmė vandenį, sveikoji puodynė būdavo pilnutėlė, o įskilusi - pustuštė.

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Šiek tiek toks, kaip mes visi.

Jis netikėjo, kad yra kas tikra,

Išskyrus tai, ką galėjo matyt.

Ponas Varlius buvo didis mokslinčius,

Didžiai gerbiamas profesorius.

Gyveno jis sekliausio šulinio baloj,

Ir buvo laimingas, kiek tik galim manyt.

Jis matavo...

Pasakoja, kad kitąsyk blovieščiaus dieną angys aukso vainiką ritinėjo. Vienas vaikinas, sužinojęs apie tai, užsėdęs ant arklio, nujojo į girią, kur tos angys ritinėjo tą vainiką. Jis susisuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis. Tos angys pamanė, kad tai jų vainikas,...