(112)

Gale Linkmeno, prie piliakalnio, yra toks ežeriukas. Mergos, rytą pasikėlusios, ganė jaučius artojam, viena užsnūdo, kita juostas audė. Žiūri - ateina iš ežerėlio šėmas jautis. Oi kaip kasa žemę, drasko kelmą, ragais ardo kimsus, baubia, uodegytę krutina! Kad tiktai jų...

Sumanė žmogus pasikart. Nubėgo jis kluonan, užmetė kilpą ir jau karsis. Bet ėmė ton kilpon įdėjo šiaudų kūlį ir sako:

- Na, velne, jeigu tu esi, ir man tada bus lengva pasikart.

Žiūri, kad tas kūlys ir keliasi. Tai tam žmogui taip pasibaisėjo, kad išbėgo iš kluono ir daugiau...

Meleta juodoji ganius pas velnią bandą ir praganius visus jo gyvulius. Tai velnias jai kaip metęs su akmeniuku į pakaušį, ir pramušęs kruvinai. Užtai juodosios meletos ir dabar pakaušis raudonas, o ji vis lekiodama tebešaukia tuos velnio galvijus: - Tprus, tprus!

Ponas dievas tvėrė tvartus, o velnias visokius gyvulius lipdė: juodus, negražius, stabalankius, neperskeltom nagom. Prisilipdęs, prisigniaužtavęs, visą balą prisistatęs, ir juokęsis iš pono dievo:

- Ką gi tu, dieve, varysi į tuos savo tvartus, kad nė kokių gyvulių neturi?

Daugiau...

(Žaidžia 5—15 asmenų)

Visi žaidėjai sėdasi vienas priešais kitą, o tarp jų atsistoja vedėjas. Kai jis paklausia kurį nors žaidėją, tai tam pačiam atsakyt negalima, nes už jį atsako prieky sėdintis „advokatas“. Ir taip visados priešingoji pusė atsako. Jei kuris apsiriks ir pats...