(74)

Senovėj, kai dar velniai matomi pasauly valkiojosi, vienas muzikantas ėjo pritemus namo. O buvo tamsi naktis. Jis beeidamas paklydo ir nebežino, kur eiti. Paklydęs ne per toli paėjo, sutiko karietą su ponu važiuojant. Sako tas ponas:

- Nuo čia netoli yra mano dvaras, šį vakarą pas mane...

Bendrabučio kambaryje prietemoje sėdėjo vaikų būrelis. Susėdo kaip kuriam buvo patogiau. Pasakojosi vienas kitam, ką aną naktį sapnavę.

Petrukas sapnavęs miškelį. Gražus miškelis. Ir uogų jame auga, ir grybų dygsta. O paukščių paukščių, kokių tenai nebuvę! Kiekvienas savo...

Kaime buvo pats darbymetis. Jokūbaičių kieme buvo likus tik pati Jokubaitienė su savo mažiausiuoju sūneliu, penkerių metų Gabriuku. Šiaip prie motinos nuolat būdavo jos smarki padėjėja, septynerių metų dukrelė Rožytė; bet tą dieną motina buvo išsiuntus ją pas tetą ko...

Kai dievas moteriai davė vaikutį, tai sako:

- Leisk, tegul jis eina kaip kumeliukas ar teliukas.

- Nu, kaip aš, - sako, - tokį mažulį galiu leist. Nors kad vienus metus ant rankų palaikyt.

- Tai, sako, - prašom ir laikyt iki metų. Užtai žmogus iki metų dažnai ir nevaikščioja.

Akmuo su geležim iš senų senovės kaimynais gyveno: kalnuose tarp uolų geležies sluoksniai kuo ramiausiai gulėjo. Gyveno gražiai, kaip kaimynams pritinka. Tik paskui palengva ėmė ir susipyko. Ir štai kaip buvo.

Žmogus iš pradžių buvo labiau akmenį pamėgęs: tai ginklą iš akmens...

Pradžioj gyvulėliai, kur katras pirmą naktį gulėjo, tokias vilnas ar plaukus įgavo. Ežys ant kalno pasistebėjęs į saulę tekančią žaruotą - užtai ir jo dygliai kaip žarai.

Sykį šlėktos prisinešė daug šiaudų ir sugulė asloj. Rytą visi sukilo, tik vienas liko gulėti. Žiūri - ant jo krūtinės rupūžė, o jis kaip negyvas: nubalęs ir nesijudina. Jie susiieškojo žaltį ir ėmė mėtyti ant rupūžės. Kai žaltys ištraukė iš jos visą kraują, tas šlėkta...

Gano kaimo bernai miške arklius ir kūrena ugnį. Atsinešė bulvių - kepa. Ateina koks nepažįstamas ponaitis ir atsineša gyvą varlę. Tie žarsto bulves, o ponaitis ant pagalio pasimovė varlę ir šildo ją ant ugnies. Vaikinai valgo bulves, ponaitis perplėšė varlę, ją makt ir prarijo....

Jeigu kregždė prie namų suka lizdą, tai tais metais laimingai išgyvens.

Vienas žmogus taisės savo seną namą nugriaut, statyt naują. Kregždė tai numatė. Ji drąsiai sau suko lizdą senam name. Ir antrą metą, nors tas ūkininkas rimtai rengės nugriaut. Tretį metą kregždė jau...

Buvo juoko — ligi valiai.
Sako, saulėje įrudę,
Net labai rimti karaliai
Šokinėjo per virvutę.

Ant palangių zuikiai lakstė,
Gėlės sodininką laistė,
Ir jisai — tiesiog baisu —
Ėmė augt lig debesų.

Na, o paukščių pardavėjo,
Rodos, nieks nepakerėjo,
Bet, išlaisvinęs dagilį,
...