(67)

Kartą viename krašte siautėjo baisus šernas: kniso sodiečiams laukus, draskė gyvulius ir žmonėms savo iltimis žarnas paleisdavo. Ir prižadėjo karalius, jeigu tik atsirastų žmogus, kuris išvaduotų kraštą nuo tos nelaimės, gerai už tai atsilyginti. Bet žvėris buvo toks didelis ir...

(Žaidžia 20—40 asmenų)

Ant žemės brėžia didelį ratą. Tai „miestas", į kurį susirenka „apgultieji". Aplinkui tą ratą už sieksnio brėžia antrą ratą. Tai siena, kurios užpuolikams negalima pereiti. Tarpas tarp abiejų ratų — tai nelyginant perkasas.

Vienas užpuolikų taiko...

Kaip kadais vaikščiojo dievas po žemę. Vieną kartą buvo tik paleisti nuo darbo arkliai ir jaučiai - toj pačioj pievoj ėdė arklys ir jautis, o ten buvo upelė. Priėjo dievas ir prašo arklio:

- Arkliukai, pernešk tu mane kiton pusėn už upelės.

Arklys sako:

- Eik tu, aš neturiu laiko....

Senovėje kartą buvusi labai šalta žiema. Vienas keleivis keliavo tolimą kelionę. Atėjo naktis, ir jis neturėjo kur pernakvoti. Beeidamas per mišką, rado mažą trobelę. Jis įėjo į tą trobelę, pasisveikino, o senis, sėdėdamas ant krosnies, nieko jam neatsakė. Keleivis paprašė...

Kryžeiviai, norėdami iš Prūsų į Kuršą pereiti, vieną kartą išrinko nepaprastą sau kelią. Nuo Kretingos į Salantus, tuokart Skilandžiais vadinamus, nebuvo kasto kelio. Reikalui atsitikus, žmonės važiavo per girias ir balas, kurių kareiviai su sunkiais vežimais perbristi...

Kartą Andriukas parsinešė iš lauko baltą akmenėlį. Sutikęs draugus, parodė jiems ir sako:

— Tai parsinešiau akmenį: nedidelis, bet sunkus; jūs nė vienas jo nebūtumėt parnešę.

Pamatę akmenėlį, vaikai akis į Andriuką pastatė, pečiai patrūkčiojo.

— Ar tau galvoje negera?...

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.
Tai tu, mamyte mano,
Džiaugsme ir ilgesy —
Esi pati geriausia,
Nes mano tu esi.

(Žaidžia 10—30 asmenų)

Žaidėjai sustoja į dvi eiles, kita nuo kitos už kokių 20—30 žingsnių. Vienas žaidėjas, kaip nors nuburtas, stojasi tarp eilių į vidurį. Kitas kuris nors ima sviedinį (bubulį) ir meta juo stovinčiam viduryje, kuris visados turi nusigrįžt nuo tos eilės....

Kai aš buvau maža ir gyvenau pas tetą Paalsy, sykį kad užėjo perkūnija, kad davė į liepas prie Alsos, tai manėm, kad viską ten suskaldė. Paskui nueinam mes kelios į Alsą, ugi ir radom ant žvyro tokią kulką didelę, į abu galus smailyn sueina. Paimu - ugi dar karšta besanti....

Nuėjo kadais voras pas dievą ir sako:

- Šitoj skruzdėlė yra labai gobši, - sako, - ji viską praryja, suneša savo lizdan, kad per ją nieko negalima paragaut ko skanesnio.

Dievas paklausė vorą:

- Tai nejau ji taip daug ryja, kad tu nieko per ją negali ir paragaut?

Davė angelui diržą:

...

Kelios moterys buvo riešutaut. Eina jos namo, mato - šalia kelio stovi baravykas. Tas baravykas toks didelis, kad ir neapsakyt! Viena moteris paėmė tą baravyką išrovė, pintinėlėn įsidėjo ir nešas namo. Neša, neša, prie pat kaimo tas baravykas iššoko ir sako:

- Dėkui, kad panešėjai! -...