(66)

Seniau gi namie verpdavo, ausdavo ir viršutines, ir apatines drapanas, drobes, rankšluosčius - visa ką. Buvo paprotys, ypač subatvakariais, kad moterys sueidavo į vieną vietą ir vakarodavo iki kokių dviejų valandų. Na, ir vieną tokį šeštadienio vakarą suėjo vienon pirkion panelės...

Dievas dalijo visiems darbus. Giltinei sako:

- Tu gausi eiti žmones pjaudama. Giltinė nusiskundė:

- Ant manęs žmonės pyks. Dievas sako:

- Sudėsiu priežastį.

Užtat visada mirtis būna su priežastimi: jei kas užsimuša, jei kas paskęsta - nėra ko giltinės kaltinti.

Mano tėvelis pasakojo, kad dar tada, kai buvo jaunas, ėjo iš darbo namo pro užkeiktą kalną, nešėsi kirviuką ir kaltuką. Priėjus kalną, taką ir užstojo lyg koks pakulų ar pelų maišas. O buvo jau vėlus vakaras, vos ne vidurnaktis. Tas maišas jam šlamšt ant pečių. O toks sunkus...

— Tėveli, dėl ko anie noragai, kur guli svirne, tokie juodi, o Šitie prie žagrės gražiai žvilga? Galbūt jie sidabro?

Taip klausė šešerių metų Algirdukas, sutikęs tėvą su arklu iš lauko sugrįžtant

— Ir šitie žvilgantieji noragai, ir anie pajuodavusieji — toje pačioje...

Buities kultūra išeina už mano buto sienų. Tai mūsų namų, mūsų gyvenimo būdo kultūra.

Deja, dar yra žmonių, buities kultūrą suprantančių tik kaip savo namų švarą ir tvarką ir nesirūpinančių, kad visų naudojamose patalpose, parkuose, skveruose, gatvėse taip pat būtų...