(57)

Tai paseksiu pasaką:

Rijo vilkas ašaką,

Ašaka gerklėj įstrigo,

Vilkas ū ū ū! Suriko:

- Gerve,

Kišk š gerklę snapą,

Lauk ištrauk

Tą aštrų šapą,

Tai paseksiu pasaką...

Senelis skrudžas atlieka savo kasdienį ritualą. Nardyti lobių ežere tai jo smagiausias...

Musteikių giminaitis turtingas vestuves kėlė. Norėjo alaus ir Musteikiui paliko dvi statinaites. O Musteikis prižadėjo:

- Aš alaus atvešiu!

Laukia nelaukia - vis Musteikių alus nerūgęs, dar jo nėra.

Kartą Musteikis sėdi ir mato - pasirodė šviesa.

- O dabar gerai! - sako.

Išbėgo...

Tai buvo bene XVIII a. gale. Paskalvių kaimo melžėjos turėjo, eidamos į lauką, su valtimi per brastą ties kapinėmis perplaukti. Tai užėjo tokia vėtra, jog ji vandenį ir žemę drauge su savimi nešė. Tai sako, Perkūnas aitvarą vijosi. Jis vis rijo ir spjovė kur pasitaikė vandenį...

(Žaidžia 12—20 asmenų)

Žaidėjai dalinasi į dvi lygias dalis — į „sargybinius" ir į „priešus". Pirmieji pasirenka sau „dvarą", ir visi nusigrįžta į priešingą pusę, kad nematytų, kur draugai slepiasi. Surikę „Jau!", sargybiniai eina ieškoti, bet labai atsargiai. Kai sargybinis...

Seniau žmonės žinojo, kada mirs. Nu, jisai jau žino, kad jau, va, šiandien, ryt mirs, ir jam reikia tvora tvert. Tai jis šiaudinę tvorą tveria, iš šiaudų. Eina dievas.

- Ką, - sako, - darai?

- Tvorą tveriu.

- E kol, - sako, - iš šiaudų?

- E kam man, - sako, - aš jau mirsiu.

- A tai tu,...

Vilkas pamatė kaip zuikis dainuoja per televizorių. Ar tikrai televizoriaus ekranas liks...

(Žaidžia 6—40 asmenų)

Žaidimo vietą paženklina keturiomis vėliavomis arba pagaliais, įbestais jos kertėse, ir linija dalina į dvi dalis. Žaidėjai, išrinkę dvi „motinas" ir pasidalinę į dvi lygias dalis, stojasi abipus linijos, kiekviena partija savo pusėj. Žaidėjams vietas...

Gale kaimo kitą kartą gyveno viena senė Stroliabobė ir turėjo vieną avelę. Tą avelę supančiojusi pakelėmis ganė, bet vieną kartą avelė išsipančiojo, peršoko per kelią ir nubėgo per ežią į dvaro lauką. Pamatė dvaro ponas ir liepė Stroliabobės avelę į dvarą nuvaryti ir...

Kartą gyveno labai išdidus ir pasipūtęs povas, kuris prieš kiekvieną girdavosi savo gražiomis plunksnomis. Net kai lydavo, jis stovėdavo ir žiūrėdavo į savo atvaizdą balose.

Tik pažiūrėkite į mano uodegą! — imdavo krykštauti.

Įsižiūrėkite į mano plunksnų spalvų gamą. Aš...

Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės,
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę

Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,—
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant sapnų sūpynių supos.

Buvo toks ponas nelabas, jis turėjo tarną. Tam tarnui visur leido vaikščioti, tik į vieną kambarėlį liepė neiti.

Kartą ponas išėjo, kur jam reikėjo, o tas jo tarnas galvoja, kas tame kambarėlyje būtų, kad jam neleidžiama pažiūrėti. Ėmęs ir pradarė duris, bet durys įkirto...

Vienas našlaitis ėjo keliu ir jam ant krūtinės susimetė bičių spiečius. Kaimynas bites susėmė avilin ir našlaitį priėmė bičiulijon. Nuo to karto abiem labai sekėsi bitės.

Užtat sakoma: našlaičiai dalingi!

Vienam medžiotojui labai sekėsi medžioti. Kur tik jis eidavo, ten nušaudavo. Sykį jis sugalvojo nušauti gandrą. Gandras visai netoli jo varlinėjo. Prisidėjo šautuvą ir nušovė. Kai tik gandrą nušovė, daugiau jokio žvėrelio nė paukščio negalėjo nušauti. Mat nušovė savo laimę,...

Jaunieji, nusprendę tuoktis, apie tai pasako savo tėvams. Santuokos laimė priklauso tik nuo jų pačių. Todėl labai svarbu, kad toks atsakingas žingsnis nebūtų daromas neapgalvotai.

Mūsų laikais, žmonės turi visas galimybes gerai vienas kitą pažinti. Labai dažnai iki santuokos...