(53)

(Žaidžia 10—25 asmenys)

Šitą žaidimą žaidžiant reikia dovanų, pavyzdžiui, obuolių, apelsinų ar ko kita.

Žaidėjai sustoja ratu. Vienas, esantis viduryje, sviedžia aukštyn sviedinį. Tuomet visi skuba prie viduriniojo žaidėjo ir gaudo sviedinį. Kuris sugauna, tas, atsistojęs...

Mylimąjį karaliaus žirgą apdovanojo aukso pasagais. Po aukso pasagą gavo jis kiekvienai kojai.

O už kokius nuopelnus?

Žirgas buvo labai gražus: laibos kojos, išmintingos linksmos akys ir tokie puikūs karčiai, jog jie kaip apdangalas gobė jo visą kaklą. Žirgas buvo ne tik gražus,...

Dar nelabai didelė buvau, nuvažiavau kartą į svečius pas dėdę Radviliškyje. Pamenu, kad buvo pati šienapjūtė. Vakare, parginęs bandą, piemuo ėmė sakyti, kad to paties kaimo gyventojas atėjęs su dukterim grėbti pamiškėj šieno, kur ir tas piemuo ganė. Apie pietus tėvas dukteriai...

Kas nežino žaviojo Mikės pūkuotuko? O jo mielo draugo asiliuko? Visi vaikai bent kartą...

Dievas liepė visom paukštėm eit sodint medžių. Visos paukštės ėjo, tiktai nėjo viena kregždė. Užtat ana dabar lizdo nesuka medy, o tiktai po stogu.

Sako, kad Vosgėlių piliakalnyje yra apipilta bažnyčia. Ją senovėje apipylę milžinai. Ant piliakalnio anksčiau buvo skylė. Kartą piemenys, ganydami ant piliakalnio, išvijo iš botagų virveles, surišo į vieną ir įleido į skylę perrištą per pusiaują piemenį. Kai jį ištraukė,...

Atitrūko vienas kankorėžis nuo eglės šakos, bumpt meškai j kaktą!

—      Oi, dabar tai bus,— aimanuoja meška.— Iššoks guzas kaip arbūzas, abi akys užtins, nieko nebematysiu.

Eina per mišką ir verkia.

O priešais vilkas atsirioglina.

—     Tokia didelė ir verki,— sako.— Kas...

Kadais per žemę vaikščiojo velnias. Beeidamas užėjo tokion vieton, kur buvo šuva palaidas, bet labai piktas. Velnias priėjo per arti namų. Šoko šuva ant jo. Gerai velnias bėgo, o dar geriau jį šuva vijo. Neturėdamas kur dėtis, velnias šoko medin. Tuo kartu šuva privijo ir įkando jam...

Kartą gyveno du seni žmonės: vyras su pačia ir niekaip nebegalėjo užsidirbti duonos. Nieko daugiau neturėjo, tik vieną juodą katiną. Ir taip jie nuskurdo, kad jau visai nebeturėjo ko bevalgyti. Vieną kartą pas juos atėjo senas elgeta ir pasiprašė į nakvynę. Senukai jį priėmė...