(56)

Mano upė — Nemunėlis,
Mano upė — žydrūnėlis.
Plauna krantui smilteles,
Plauna pušiai kojeles.

Vakare ateis pas mus,
Jo srovė, šviesos pilna.
Vaikšto upė po namus,
Žiburėliais nešina.

❖

Bėga bėga ir niekados neišbėga.
/Upė/

Savo akimis esu matęs. Privedė kaimyno vaikiukas ir parodė. Sako:

- Mes to arklio nelaikysm, parduosim!

Sakau:

- Kodėl jį parduosit?

Sako:

- Jis yra arklių karalius!

- Kaip jis, - sakau, - gali būti arklių karalius?

Sako:

- Veizėk, jam ant sprando yra toks kaip krosnies žiedas,...

Pavietrė žmogui nosį su pirštais suspausdavus ir nuo to turėdavęs mirti. Vienas kažkoks žmogus malęs. O kai mala, tai nosį krutina. Ji graibius graibius nutverti už nosies, bet per krutėjimą negalėjus sugriebti. Tas žmogus ir išlikęs gyvas.

Varna Nelaboji buvo įsipykusi visiems kiemo gyventojams. Nekentė jos vištos, nemėgo karveliai, bijojo žvirbliai, vagim kregždės vadindavo. Ir šuo Margiukas, pamatęs varną, šokdavo vytis.

— Negalim nė palesti ramiai, — krūtinę atstatęs burkavo senis karvelis, po kiemą vaikščiodamas....

Vienas netikęs piemuo kartą gandrui koją pamušė. Kai gandrai buvo patraukę, tas vaikinas užsigeidė su laivu keliauti. Tas laivas mariose paklydo. Ilgai klydinėjęs, atkako iki kažkokios nepažįstamos žemės. Tie žmonės laivininkus labai meilingai priėmė, juos daugiausiai...

Vienas kareivis tarnavo karaliui apie dvidešimt penkerius metus; pabaigęs tarnystę — neturi nė kiek pinigų kelionei. Sudėjo jam draugai tris auksinus, ir eina jis savo keliais. Beeidamas sugalvojo: „turiu tris auksinus — kas iš to; geriau būtų, kad gaučiau kokį arklį nusipirkti, tai...

Žmogus jojo per mišką. Ir sutiko gyvatę. Gyvatė kaip gyvatė - paprasta. Ir jis norėjo ją užmušti. Tą gyvatė kad sucypė tokiu nepaprastu balsu - ir kad pasipils gyvatės iš visų kraštų! Ta gyvatė sušaukė visas gyvates. O tas žmogus buvo raitas. Jis bėgo raitas ir vos tik išbėgo...

Nebežinau, kur ir kuomet gyveno žymi turtinga našlė su dviem dukterim. Ji turėjo trejetą vaikų, bet trečios — mažosios — dukters motina nemylėjo ir laikė ją virtuvėj prie sunkaus, nešvaraus darbo.

Vargšę mergaitę visaip pravardžiavo, barė, čia netikša, čia pelene, čia murze...

Ėjo dievas, senelis koks ėjo. Ir moteriškė pjauna rugius.

- Padėk Dieve!

- Dieve, užmokėk!

- Parodyk dabar man, žmonele, kelią. Ji sako:

Aš neturiu laiko - man reikia rugiai pjaut. Na, gerai, kad tau rugiai reikia pjaut, tai pjauk. Tada eina - šienauja vyriškas.

- Padėk Dieve!

- Dieve,...

Visos Rytų dainos dainuoja apie lakštingalos ir rožės meilę. Tyliomis Žvaigždėtomis naktimis sparnuotas giesmininkas čiulba savo giesmeles kvepiančiai gėlelei, pavergusiai jo širdį.

Netoli Smirnos, aukštųjų platanų pavėsyje, ten, kur pirkliai, apkrovę prekėmis, varo savo...

Senovėj buvo cholera. Būdavo, sako, važinėja ponia, apsitaisius juodais drabužiais, ketvertu juodų arklių per naktis ir pliauškina botagu. Atvažiavus į kaimą, sustoja ir eina per visus ūkininkus; priėjus prie lango, pabarškina ir klausia: „Ar miegate?" Jeigu iš gulinčių...

Vieną kartą buvo neturtingas berniukas ir norėjo paimti turtingą mergaitę. Ir sugalvojo jis iš velnio pasiskolinti pinigų, pasirodyti, kad daug turi. Nuėjo jis į mišką ir šaukia:

- Velne, velne, ateik čia! Velne, velne, ateik čia!

Ir prisistatė žmogus su skrybėle.

- Kam, - sako, -...