(48)

Šuo pasisiuvo batus. Ir vieną kartą susitiko su kiškiu. Kiškis sako:

- O, kaip tau gerai - batus turi! Duok man pasimatuoti.

Šuo davė kiškiui pamatuoti batus. Kiškis apsiavęs kaip nudūmė, taip nudūmė.

Ir nuo to laiko šuo dabar su kiškiu nesugyvena.

Vieno karaliaus sūnus užsimanė vesti. Važinėjo po visas žemes, bet niekur nerado sau gražios merginos. Sykį užėjo į smuklę ir įsižiūrėjo smuklininko augintinę. Karaliūnui ji labai patiko, o ta nė žiūrėt į jį nenori. Mato karaliūnas, kad su juo nešneka, siunčia savo...

Pelytė Mini ir Mikis sulaukė žiemos šioje dėlionėje online jie kartu lipdė sniego senį...

Vienas bernas tarnavo pas žmogų visus metus už dvylekį. Pasibaigus metams, atsiėmė dvylekį, nunešęs įmetė į šulinį: tas dvylekis nuskendo. Atsidūsėjęs bernas sako:

—      Dar negerai tarnavau — nuskendo.

Kitus metus vėl tarnavo už dvylekį, o kai pasibaigė metai, jis tą...

Vienas senis sapnavo, kad nueitų paežerėn, tai ten ras visą skrynią pinigų. Tos skrynios spynon įkišt mažojo piršto galą - ir skrynia atsidarys.

Nubudo tas žmogus, pagalvojo, ar eit, ar neit. Dėlto ėmė ir nuėjo. Tikrai skrynią rado, bet ant tos skrynios guli baisus baisiausias...

Raudonas saulės kamuolys pusiau nugrimzta j jūrą, skaisčiai nurausvindamas padangę. Tarsi paskleisti į orą popieriaus lakštai skraido žuvėdros. Padebesyse auksu blyksteli jų sparnai.

Prisidėjęs delną prie kaktos, Marius įsižiūri į jūrą.

—       Kas yra už...

Saulė ir vėjas derėjęsi, kuris nuvilksiąs žmogui sermėgą. Vėjas pirmas ėmęs pūsti; pūtęs smarkiai, pūtęs palengva - žmogus vis su sermėga ir su sermėga. Tik saulė ėmus šildyti - žmogus tuoj ir nusivilkęs.

Pavietrė seniau po pasaulį važinėdavo kaip kokia ponia. Važiuodavo karietoj, pakinkytoj pora arklių. Pati užsidėjus skrybėlę su raudonu kutu. Kur kaiman įvažiuoja, tai botagu pliaukšt, apsigręžia - ir išvažiuoja. Tai tam kaime žmonės maru ir išmiršta.

Kartą ji užsakė suruošt...

Kaukas pašarus nešdavo. Užėjęs žmogus pas ūkininką paprašė nakvynės. Ūkininkas priėmė. Naktį girdi pro langą:

- Parvežiau tris vežimus šieno.

- Kur padėjai?

- Ant avilio.

Dabar tas ir galvoja: „Na, tai velnias! Kokie tie vežimai, kad ant bičių avilio uždėjo?"

Rytą jis eina...

Dvi dienas šėlo audra. Jūra riaumojo, didžiulės bangos virto į krantą, protarpiais lietus pylė kaip iš kibiro.

O naktį audrą lyg kas į maišą būtų ėmęs ir sugrūdęs.

Rytą tyku, ramu, gražu aplinkui. Saulutė šviečia, paukšteliai čiulba.

Išcimpina žiovaudamas...

Sako, kad tenai, kur dabar piliakalnis, yra buvusi bažnyčia. Senovėje tą bažnyčią užnešė smėliu. Žmonės girdėdavo varpais skambinant. 

Vieną kartą buvo atvažiavęs turtingas ponas ir pradėjo su žmonių talka tą piliakalnį kasti. Kasė kasė, bet kiek per dieną iškasdavo,...

Žmogus vedė parduoti karvę. Iš Žvingių buvo tas žmogus ir vedė į Naujamiestį. Jau buvo žiemos metas. O ėjo per girias, kūlynus. Mato - ugnikė kūrenas, o prie ugnikės toks senelis. Tas senelis sako:

- Prisėsk greta, esi pavargęs su ta karvike. O kur, - sako, - eini?

- Einu, -...

Švento Jono rytą, dar saulei netekėjus, išvedžiau pamelžus savo karvę laukan ant kapelių. Tiktai karvę pririšau, ir saulė ėmė tekėti. Aš einu namo, pamačiau - atbėga moteris, kurią visi vadina burtininke. Ji bėga tiesiai į mano karvę. Aš atsitūpiau už krūmo ir žiūriu, ką...

Dar baudžiavos laikais, kai dvarininkai turėjo didelę galią, Velnio akmuo gulėjo ant ežios, kuri skyrė Baisogalos dvaro pono Komaro mišką nuo valstiečio Kadaro žemės. Kartą Komaras užsimanė, kad čia netikra riba. jis tvirtino, kad penkiolika metrų nuo akmens į Kadaro pusę — jo...

Balto šilko sijonėliai —
Lylia tylia.
Sukas baltos ramunėlės
Lylia lylia.

Iš rugių slapčia išėję —
Lingo lingo,
Rugiagėlės supas vėjy —
Lingo lingo.

Gėlės bėga, vėjas gaudo
Oi tai juokol —
Dobilai — linksmi, išraudę
Ratą...

Chroniškas nenoras eiti miegoti. Ši problema atsiranda nepastebimai. Dažniausiai ji iškyla kūdikiams, kuriems iki 3 mėnesių pūtė pilvuką arba kurie nuolat įtūžusiu balsu rėkdavo. Nenorą miegoti taip pat galima laikyti išlepinimo forma. Jeigu anksčiau kūdikiui pūsdavo pilvuką, jį...

Vytukas ir Jurgiukas labai laukė žiemos. Ir klumpaites buvo pasikaustę. Kartą kitą jau buvo pasnigę, tik tikrosios žiemos dar vis nebuvo: kūdroje vos kartą buvo ledas pasirodęs, ir tai tik pakraščiuose.

Tik štai keliasi vieną rytą ir girdi, kaip ratai gruodu tarška. Klausia:

— Ar...

Juozukui pagaliau pavyko pagaut dagilėlis. Seniai buvo prinarstęs dagiuose kilpų; bet ar paukščiai buvo tokie atsargūs, ar kilpos nevykusiai buvo užtaisytos, tik dagilėliai atlėkdavo, nutūpdavo, palesdavo ir nulėkdavo sau.

Kai paukščių būrys pakildavo iš dagių, Juozukas tuojau...

Kartą velniai norėjo per tą ežerą padaryti tiltą, nes rengė vestuvę ir norėjo per tą tiltą važiuoti. Kelias naktis jie tempė nešė akmenis iš visų laukų ir skandino į ežerą. Vienam velniui benešant akmenį, užgiedojo gaidys. Jis metė akmenį ant žemės ir pats puolė ant jo....

Velnias, eidamas per girią, pamatė žmogaus arklį, įklimpusį į raistą, ir mano sau: „Ateis tas žmogus ir vers man bėdą, sakys: „Negi velnias tave čia įkišo?" Reikia jį ištraukti iš raisto." Kada ištraukė, žiūri, kad purvinas. Vėl velnias mano sau: „Vėl bus man bėda - žmogus...