(77)

Vytukas, Jonukas, Onytė ir Julytė susitarė eiti į miškelį uogauti. Miškelis buvo už ežero.

Priėję ežerą, vaikai ėmė tartis, ar aplinkui eis, ar laivu perplauks.

Mergytės pabijojo laivu keltis, nuėjo pėsčios. Berniukai sėdo į laivelį ir nuplaukė. Sutarė sueisią ant ežero...

Dievas, sukūręs Žemę, sumanė joje apgyvendinti paukščių. Ir sukūrė visokių paukščių. Tada gandras ir kovas buvo balti, o blezdinga neturėjo raudono pagurklio ir perskeltos uodegos.

Dievas tada sukūrė ir žmogų. Kad jam nebūtų šalta, nutarė duoti ugnies. Nei rojuj, nei danguj...

Palinksta mama
Prie vaikelio sapnų.
Išdygsta žolė
Po dagilio snapu.

Kai žolę paglosto
Žemelės delnai,
Prasikala sraigei
Taškuoti sparnai.

Linguoja balti
Debesų patalai
Gimtinės dainelę,
Kurią pamilai,

Ir budi per naktį
Aukšta ir kaitri
Saulėgrąža —
Saulė apuoko aky.

Žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kuris turi pasislėpusių ieškoti. Ieškotojas, prie sienos nusigrįžęs, lazdele daužo per kokį nors daiktą, garsiai skaičiuodamas iki 50 arba iki 100. Tuo metu visi slepiasi. Ieškotojas, eidamas ieškoti, palieka lazdelę „dvare". Kiekvienas...

Sykį vakare vaikai minė mįsles. Tąsyk velnias, pribėgęs prie lango, paklausė: - Kokios uogos žiemą žaliuoja? Vaikai spėjo spėjo, bet atspėti negalėjo. Paskui vienas suriko:

- Kadagio!

Tąsyk velnias paburnojo ir dingo.

Žmonės sėjo rugius, o varlė pasakė:

- Tegu sėja, aš juos prarysiu.

- Neprarysi! - pasakė jai dievas ir užrakino snukį.

Tai ir po šiai dienai, kai rugius sėja, varlių snukis užaugęs.

Vieną kartą senovėje viena mergaitė meta audeklą ant tvoros, nes ji dar nežinojo, kas tie mestuvai.

Eina pro šalį senelis ir sako jai:

- Kodėl taip meti audeklą ant tvoros?

- Kad aš nežinau, kaip kitaip, - atsakė mergaitė.

Senelis parodė mergaitei, kaip padaryti mestuvus

ir kaip su...

Buvo vestuvės Pabaldonėj, ir viena moteris mokėjo paverst žmones vilkolakiais. Važiuoja vestuvės, o ta moteris, iškišus galvą pro langą, visus vestuvininkus ir pavertė vilkolakiais. Visi iššoko iš vežimo ir nulėkė kiekvienas sau. O piršlys sako:

- Atidaryk man, kad vėl visi...

Kitą kartą Šimkaičių valsčiuje, Raseinių apskrityje, Plėkių dvare, gyveno dvarininkas Plėkis. Nuo to ir vadinosi Plėkių dvaras. Tas dvarininkas turėjo tris dukteris. Ir tos visos dukterys pasodino dvaro lauke po pušį ir užkeikė, kad jų niekas negalėtų nukirsti. Vyresniosios...

Vaikas turėjo vytelę ir močiai per nuogus pečius sušėrė ta vytele. Močia sako:

- O kad tu prapultum jaunose dienose!

Kol jis užaugo, viskas buvo gerai, o kai važiavo iš jungtuvių, pamatė zuikį lekiant. Jis iš ratų ir vytis tą zuikį.

Nuo tos dienos jo niekas daugiau ir nebematė -...

Dirbo dvi mergos lauke. Pailsusios atsigulė pailsėt. Ir jos ilgai pamigo. O jų daug darbo buvo dirbta ir jos negalėjo pailsėti. Mato, kad užpuls naktis, tai jos prašė saulutę, kad nenusileistų, kad jos spėtų darbą užbaigti. Saulutė paklausė, greit nenusileido, palaukė, kol jos...