Lietuviškos pasakos

Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia — gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės — apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti.

Jauniausioji duktė sako:

—      Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai...

Buvo trys broliai: du gudrus ir vienas kvailas. Tėvas prieš mirtį jiems pasakė:

—      Ateikit kasnakt po vieną ant mano kapo, prisipylę po maišeli pelenų.

Kai tėvas pasimirė, gudrieji broliai prašo kvailį, kad jis eitų pirmą naktį. Kvailys, prisipylęs pelenų maišelį, nuėjo ant...

Vargingas žmogus girioj ant upės kranto capt capt medžius kirto. Jam becampijant, kirvis nuo koto smukt ir nusmuko, pokšt į upės gelmę įkrito. Vargšas pravirko:

—      Ui ui ui mano kirvelis! Kas man jį sužvejos? Gaila pajėgiojo mano kirvuko!

Tuo tarpu tik pakabakšt pakabakšt,...

Gyveno senelis ir senelė ir turėjo mergytę. Senutė numirė, ir senis paėmė raganą. Ta ragana baisiai nekęsdavo mergytės ir vis liepdavo seniui, kad ją kur nors išvežtų:

—        Jeigu tu jos niekur neišveši, aš ją vis tiek nugalabysiu.

Vienąkart senis pasiėmė kirvį ir išėjo su...

Ėjo siuvėjas per mišką ir sutiko alkaną vilką. Vilkas jam sako:

—      Dabar gulk, aš tave suėsiu!

Siuvėjas pradėjo prašyti ir įkalbinėti, kad į vilko pilvą nepareisiąs. Vilkas liepė paimti matą ir pamatuoti. Bematuodamas siuvėjas kapt ir nutvėrė vilką už uodegos. Nutvėręs...

Vieno pono numirė pati ir paliko dvylika šonų ir mažą dukrelę. Netrukus tėvas sumanė vesti kitą, bet toji buvo ragana. Ji sako:

—      duktė tegul bus, bet savo sūnus visus sudegink ir, supylęs jų pelenus į popierius, atsiųsk man, tada už tavęs eisiu.

Tėvas mąstė šiaip,...

Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė.

Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...

Gyveno senutė ir turėjo katiniuką. Išėjo abudu vieną kartą vantų pjauti. Pasilenkė senutė berželį, tik šlept ir nukrito lapelis katiniukui ant uodegytės. Katiniukas pradėjo rėkti:

—      Senuciut, senučiut, dangus griūva — bėgsiu!

—      Nebėk, katiniuk, negriūva.

Tiktai vėl...

Kai Antanukas nubudo, krosnis jau buvo pakurta, puodai sukaisti. Moterys vienos dar dairėsi aplink krosnį, kitos jau sėdėjo ant suolo ties žibintuvu ir verpė. Vyrų pirkioje jau nebebuvo —jie, vos tik atsikėlę, išėjo į kluoną kulti.

Gaidys pakrosnėje rėkia visa gerkle, nežinia,...

Tarnavo bernas pas poną, ėmė algos metams po tris skatikus. Trejus metus patarnavęs, uždirbo devynis skatikus, pasiėmė tuos pinigus ir išėjo. Eina keliu, žiūri — piemenys muša šuniuką.

—      Vaikučiai, kam jį mušate? Parduokit man.

—      Gali ir dykai imti. Mums šeimininkas liepė...

Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės. Neilgai pagyvenus, jo moteris mirė, ir bajoras, matydamas, jog pats dar stiprus vyras, o vaikai maži, vedė antrą...

Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai ir viena sesuo. Po kiek laiko sesuo ištekėjo toli už vyro. Tenai pagyvenus, labai pasiilgo savo brolių ir sumanė vieną kartą važiuoti pas juos kieminėti. Prisikepė bandelių, visiems devyniems broliams po vieną. Paskui įsidėjo verpstę ir...

Gyveno žmogus, toks jis vargšas buvo, jog

— Nieko neturėjo. Apsitaisė sykį kuo galėdamas ir išėjo į pasaulį. Sutiks kokį žmogų ir klausia:

—      Kodėl aš nieko neturiu?

—      Ar turi kokį nors darbą?

—      Ne, neturiu.

—      Kad neturi darbo,— sako jam žmogus,— iš kur tu ką...

Gyveno senelis ir bobutė. Turėjo senelis žirnelį, bobutė pupelę. Pasodino bobutė tą pupelę palovy. Pupelė augo augo, užaugo lig lovos ir pradūrė lovą; paskui užaugo lig lubų ir lubas pradūrė. Vėl augo augo, užaugo lig šelmens ir pradūrė šelmenį; paskui užaugo lig debesų...

Buvo kitąsyk trys broliai: du išmintingi, o vienas visai kvailiukas: tėvams mirus, pasidalino jie viską į tris dalis ir pasistatė visi po naują svirniuką. Tiedu išmintingieji, kada tik atliekamo laiko radę, vyžas pina ir kabina į savo svirniukus, o kvailys, ant krosnies gulėdamas,...

Seniau pakrašty vienos girios gyveno miško sargas su savo motina. Prie pat trobelės buvo kūdra, kur vis atskrisdavo trys gulbės. Kai tik jos nusileisdavo, tuoj padėdavo savo plunksnas ir virsdavo labai gražiomis mergaitėmis.

Kartą miško sargas, eidamas iš girios, pamatė šitas mergaites,...

Buvo toks žmogelis ir turėjo sūnų. O kitąsyk, būdavo, raganos vaikus vagia. Bijodamas, kad ir jo sūnaus nepavogtų, tas žmogelis padarė luotą, įsodino į jį sūnų ir paleido į marias. Ir paleisdamas jam prisakė, kad nesiirtų prie kranto, kad atplauktų tik tada, kai išgirs šitaip...

Buvo senelis ir senutė, turėjo jie vaiką, vardu Joną. Senutė netrukus numirė, ir senelis paėmė sau kitą pačią. Pamotė nemylėjo Jonuko ir dažnai mušdavo. Senukui pagailo savo vaiko, tai užsodino jį ant lentos ir paleido plaukioti po ežerą. Atnešęs valgyti, jis šaukdavo:

—...

Buvo senelis ir senutė, turėjo vaiką ir mergaitę. Senelis išleido tą vaiką ožkos ganyti. Vaikas ją visur ganė — po laukus, po pievas. Parginė namo — senelis klausia ožką:

—      Ką tu šiandien ėdei, ką tu šiandien gėrei?

—      Klevo lapą ėdžiau, rūdynėlių gėriau.

Senelis...

Žvirblis turėjo miške ant kupsto suneštą lizdą. Syki jis mato, kad kurmis rausia žemę tiesiai į lizdą, pradėjo baisiai skeryčiotis, kad tas nedorėlis išgriaus jo lizdą ir žvirbliukus išgaišins.

Kur buvęs nebuvęs, ateina vilkas ir klausia:

—      Žvirbli, ko tu taip skeryčiojies?

Vienas karalius pastatė per upę gryno aukso tiltą. Kas norėjo per tą tiltą pereiti, tas turėjo dešimt auksinių užmokėti. O kad niekas be žinios nevaikščiotų, karalius liepė savo trims sūnums panakčiui tiltą saugoti.

Pirmą vakarą jis nusiuntė vyriausiąjį sūnų. Netrukus...

Viename karališkame mieste, šalia karaliaus pilies, buvo ežeras. Į tą ežerą dažnai ateidavo žvejoti netoli miesto gyvenąs Kuršys ir atsivesdavo savo sūnų, kad jam padėtų. Tas Kuršiukas buvo labai gražus, ir karaliaus duktė, dažnai jį matydama, pamėgo. Todėl ji Kuršį, to vaiko...

Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas bodamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasauli keliauti, bene ras kur pastogėlę.

Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o...

Šaltą dieną pas Broniuką vaikų būrelis.

— Vaikai, — sako Broniukas, — šiandien burtus rodysim, kas kokių moka.

— Gerai, — pritarė vakai. — Burtus, tai burtus.

Pirmas burtas

Pirmas pasisiūlė Broniukas.

— Aš, — sako, — paimsiu ir nusinešiu nuo stalo popieriuką, visai jo nepalietęs.

—...

Buvo toks žmogus, jis turėjo sunų ir dukterį. Tėvams mirus, liko jiedu vieni. Tam sūnui niekas nesisekė — jis pats žinojo, kad neturi dalios, o dukteriai viskas klojosi kuo geriausiai. Syki ji sako savo broliui:

—      Vesk moterį ir gyvenk.

—      Tu matai, kad man niekas nesiseka,—...

Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako:

—          Eik.

Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...

Vaikščioja vištelė po kiemą ir kalba:

— Kad-kad-kudešimts! Padėsiu kiaušinių dešimts, išperėsiu gražių viščiukų!

Pasidarė vištelė gūžtą, prisidėjo kiaušinių ir atsitūpė viščiukų perėti. Šeimininkė norėjo užsiauginti ančiukų. Atsiėmė iš gūžtos vištos kiaušinius,...

Vieną sykį augino urve liūtas savo sūnų. Užaugino didelį ir išmokė.

—      Dabar,— sako,— jau tu stiprus, jokio žvėries nebijosi, bet kai išeisi laukan, tai saugokis žmogaus.

Liūtukas galvoja: „kas tasai žmogus, kad liepė jo saugotis?"

Eina jis pagiriu ieškoti žmogaus. Žiūri —...

Nyko, tirpo žiemos sniegas, pavasario saulutės šildomas. Bėgo, čiurleno vanduo į upelius.

Onytė išėjo į lauką pasidairyti. Švelnus, drungnas pavasario vėjelis paglostė jai veidelį, pašiureno plaukus ir ėmė šnabždėti į ausį:

— Džiaukis, Onyte, pavasaris eina, — sakė jai. —...

Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų. Pakeliui tas žmogus dailidei prisipažino, kad jis Perkūnas...

Vienas kalvis turėjo sunų milžiną. Sūnus buvo toks stiprus, kad jau trejų metų galėjo su meška grumtis. O kai sulaukė dvylikos metų, tėvas nukalė jam geležinę lazdą dvylikos pūdų ir išleido į žmones tarnauti.

Sūnus išėjo. Eidamas keliu, pamatė keturiese žemę ariant....

Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks, nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo.

Netoli karaliaus dvaro gyveno...

Kitąsyk, kai baudžiavą ėjo, buvo toks suvargęs žmogelis. Jis taip nusigyveno, kad neturėjo nė vieno arklio. Atvedė jam velnias syvą kumelę ir sako:

—      Atvedžiau tau kumelę — turėsi kuo lauką dirbti, o kada prasigyvensi, tai man ją atiduosi.

Žmogus nudžiugo ir sako:

—     ...

Buvo devyni broliai ir sesuo elenytė. Tėvai mirdami paliko sūnums po kumelį, o dukteriai kumelę, šitų devynių kumelių motiną, netrukus broliai išjojo į karą, Elenytė atliko namie viena.

Ilgai ji laukė brolių. Praėjo devyneri metai, o jų kaip nėra, taip nėra. Tada ji pasikinkė...

Buvo toks senas žmogus ir turėjo mažą vaiką. Nebeišgalėdamas jam duonos užpelnyti, vedasi elgetauti. Atėjo į tokią trobelę, pasiskundė, kad sunku senam vaiką auginti, o tas trobelninkas sako:

—      Čia yra toks ponas — ima vaikus auginti. Gali tu jam nuvesti, jis užaugins ir...

Trisdešimtoj karalystėj, pačiam žemės krašte, gyveno vienas karalius. Jis turėjo sūnų ir labai jį mylėjo. Sykį įsėjo karalaitis į sodą pasivaikščioti ir pamatė nedidelę, tvirtai sumūrytą, geležim apkaltą, stipriai užrakintą trobelę su vienu langeliu. Pažiūrėjo pro tą...

Buvo trys broliai: du gudrūs ir vienas kvailas. Kartą visi trys išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Gudrieji broliai eina vienu keliu, o kvailys vienas pats — kitu keliu. Paėjęs kokį galą, kvailys ėmė juos šaukti:

—                Ee, broliai! Eikit šen! Žiūrėkit, ką aš čia radau!...

Vakar Tadukas daug bėgiojo, dėl to šiandien ilgai miega. Saulutė, aukštai pakilusi, šviečia pro langinių plyšius į Taduko kambarį. Atbudusios musės laksto aplink lovelę.

Viena musė nutūpė Tadukui ant veido ir bėgioja sau, veidelį laižydama. Tadukas sapnuoja avietes renkąs,...

Buvo seniau du broliai: vienas labai turtingas, o kitas varguolis. Vienąkart išvažiavo abu į Rygą: turtingasis pasikinkęs gražų, riebų arklį ir prisidėjęs pilną vežimą visokio gero, o varguolis su labai prasta kumelaite, įsimetęs į vežimėlį kelias linų grįžtes.

Nuvažiavus...

Mirgėjo, lakstė kopūstų darže balti drugeliai, visi kaip vienas. Vincukas nubėgo į daržą, pritūpė tarplysvyje ir gėrisi. Vienas drugelis nutūpė Vincukui ant kepurėlės.

— Kur jūsų didieji, kur seniai, kad vieni čionai skrajojat? — klausia Vincukas.

— Mes visi didieji, visi...