Sakmės

Aš nuėjau į dvarą. Ėjau pro dvarą, ir buvo tokia obelis. Pamaniau: „Įlipsiu į obelį, pasikrėsiu obuolių." Aš nieko nematau, o man kas sako:

- Nelipk! Išmes tave iš obels!

- Ne, kvailių pasaka! Velnias manęs neišmes! Aš įlipau į tą obelį - ir kad mane metė! Aš nieko

nejaučiau....

Yra sakoma, kad kiekvienam žmogui kiekviename miške yra užaugę tam tikras skaičius grybų. Ir jei žmogus apvažiuotų visus miškus, visuose miškuose rastų grybų, bet tik tiek, kiek jam išaugo. Kitų žmonių grybų jis nepamatytų. O jei savo nepaimtų, tai jo grybai supus, bet kitas...

Viena tarnaitė, valydama stalą, trupinių niekad neišmesdavo laukan, bet, susipylus į burną, suvalgydavo.

Kartą, jai bešluostant stalą, atėjo kaimynas. Prie jo ji gėdijosi pilti trupinius į burną ir turėjo suspaudusi saujoje. Kaimynas klausia:

- Ką tu čia turi toje saujoj?

Ji nieko...

Senovėje buvo du broliu vėju. Iki šiai dienai juodu dar gyvi, bet tik vienas jau bepučia. Kad pučia iš rytų, tai nepučia iš vakarų arba iš kitos pusės. Atsiversdamas į kitą pusę, jis ir vardą kitonišką gauna. Pietų vėjas vadinasi Pundušas, vakarų - Terteušas, žiemių - Jovušas,...

Kartą į vienus namus užėjo elgeta ir pasiprašė naktigulto. Ant krosnies gulėjo senis. Jis ir atsakė jai.

Elgeta kažką suniurnėjo ir išėjo. Nieko nemanydamas, senis užmigo. Kiek ten jis numiegojo ir nubudo. Nubudęs nustebo - pilna gryčia vandens. Vanduo sunkės vidun pro duris, ir...

Dievas dalijo visiems darbus. Giltinei sako:

- Tu gausi eiti žmones pjaudama. Giltinė nusiskundė:

- Ant manęs žmonės pyks. Dievas sako:

- Sudėsiu priežastį.

Užtat visada mirtis būna su priežastimi: jei kas užsimuša, jei kas paskęsta - nėra ko giltinės kaltinti.

Boba sako, kad akmenys augo. Lijo tokie lietūs akmenimis, ir kurie didesni, tie įlindo žemėn, o mažesni viršun, ir jie augo. Paskui gyveno tokie žmonės. Ir jie buvo tokie stebuklingi, šventi. Ėjo nėščia moteriškė ir nešė savo vaiką, ir nusgurino koją (basi vaikščiojo).

- Tai, -...

Žmogui prisisapnavo, kad velnias kels pinigus iš vienos vietos ir neš pro Stirbio kryžių. Sekmadienį, dvyliktą valandą, pirma eis ponas drūtas su didele juoda skrybėle, juodai apsitaisęs, po paskui lėks šuo, juodas kaip sabalas, dar po paskui lėks kiaulė, priūdrojus, didelė. Jam...

Seniau gi namie verpdavo, ausdavo ir viršutines, ir apatines drapanas, drobes, rankšluosčius - visa ką. Buvo paprotys, ypač subatvakariais, kad moterys sueidavo į vieną vietą ir vakarodavo iki kokių dviejų valandų. Na, ir vieną tokį šeštadienio vakarą suėjo vienon pirkion panelės...

Mano tėvelis pasakojo, kad dar tada, kai buvo jaunas, ėjo iš darbo namo pro užkeiktą kalną, nešėsi kirviuką ir kaltuką. Priėjus kalną, taką ir užstojo lyg koks pakulų ar pelų maišas. O buvo jau vėlus vakaras, vos ne vidurnaktis. Tas maišas jam šlamšt ant pečių. O toks sunkus...

Kai, einant per laukus ar miškus, yra didelis griaustinis - žaibai pliekia, perkūnas spiria, - tai reikia apsižiūrėti savo kišenes. O moteriškės tuokart negali eiti atsikaišiusios sijonus. Kišenėse turi būti kas nors įdėta - skudurėlis ar kas kitas. Jei jau nėra ko, tai reikia...

Kaip kadais vaikščiojo dievas po žemę. Vieną kartą buvo tik paleisti nuo darbo arkliai ir jaučiai - toj pačioj pievoj ėdė arklys ir jautis, o ten buvo upelė. Priėjo dievas ir prašo arklio:

- Arkliukai, pernešk tu mane kiton pusėn už upelės.

Arklys sako:

- Eik tu, aš neturiu laiko....

Nuėjo kadais voras pas dievą ir sako:

- Šitoj skruzdėlė yra labai gobši, - sako, - ji viską praryja, suneša savo lizdan, kad per ją nieko negalima paragaut ko skanesnio.

Dievas paklausė vorą:

- Tai nejau ji taip daug ryja, kad tu nieko per ją negali ir paragaut?

Davė angelui diržą:

...

Senovėje kartą buvusi labai šalta žiema. Vienas keleivis keliavo tolimą kelionę. Atėjo naktis, ir jis neturėjo kur pernakvoti. Beeidamas per mišką, rado mažą trobelę. Jis įėjo į tą trobelę, pasisveikino, o senis, sėdėdamas ant krosnies, nieko jam neatsakė. Keleivis paprašė...

Kai aš buvau maža ir gyvenau pas tetą Paalsy, sykį kad užėjo perkūnija, kad davė į liepas prie Alsos, tai manėm, kad viską ten suskaldė. Paskui nueinam mes kelios į Alsą, ugi ir radom ant žvyro tokią kulką didelę, į abu galus smailyn sueina. Paimu - ugi dar karšta besanti....

Dar senų senovėj susirinkę pasikalbam apie visokius daiktus, užsimenam ir apie baisybes. Kas bijo, kas nebijo. Tada pradedam kalbėt: jei kas iš jūsų atsirastų, kad iš jaujos atneštų krosniadangtę, tai tam gorčius degtinės.

Tai vienas atsirado, nuėjo jaujon ir ima krosniadangtę....

Kelios moterys buvo riešutaut. Eina jos namo, mato - šalia kelio stovi baravykas. Tas baravykas toks didelis, kad ir neapsakyt! Viena moteris paėmė tą baravyką išrovė, pintinėlėn įsidėjo ir nešas namo. Neša, neša, prie pat kaimo tas baravykas iššoko ir sako:

- Dėkui, kad panešėjai! -...

Kregždė ir vieversys su dievu ginčijosi. Vieversys sako:

- Kad dievas duotų, kad žmonės daugiau mirtų, tai man daugiau dirvonų liktų, tai mano kiaušinukų nenaikintų, ir bus daug mano vaikų.

O kregždė sako:

- Kad dievas duotų, kad žmonių daugiau gimtų, man daugiau palėpių...

Karvelis buvo gudas, o strazdas lietuvis. Strazdas tankų lizdą sumūrijo, o karvelis retą, ir jis prašo strazdo:

- Padėk tu man lizdą sudaryt tokį kaip tavo. Tai strazdas sako:

- Gerai, padėsiu. Karvelis klausia:

- Ko pirmiausia reikia?

- Pirmiausia, sako, - reikia padėt šakučių....

Dievas, sukūręs medžius, augalus, žoles, nebuvo paskyręs žolėms vardų. Tuomet vieną kartą liepė susirinkti visoms žolėms. Prisirinko daugybė žolių. Dievas pavadino jas įvairiais vardais.

Po kurio laiko, kažkur eidamas, rado lyg matytą žolę. Dievas paklausė žolės, koks jos...

Dievas sukūrė gyvūnus. Mato, kad jiems kažko trūksta. Tada padarė akis, sušaukė visus ir dalija:

- Dvi akys laputei, dvi ežiukui, dvi pelytei, dvi... ir t. t.

Išdalijo visiems po dvi akis, tik pamiršo atiduoti vėžiui. Pastebėjęs savo klaidą, ištiesė ir vėžiui. Užpykęs vėžys...

Neparginė piemenė dviejų ožkelių. Šeimininkė išsiuntė mergiotę ieškoti. Ji, nuėjus į ganyklas, šaukė:

- Cibute, cibute!

Ir išgirdo už balelės bliaunant. Kai ji nuėjo, kur bliovė, pašaukė - tada atsiliepė kitapus balelės. Ji perėjo vėl į ten, kur bliovė - ten nėra. Tada...

Kalnuose būdavo tokie žmonės, kurie turėdavo vieną koją, vieną ranką ir vieną akį. Tai jie susieidavo poron ir susiėmę taip bėgdavo, kad niekas jų negalėdavo pavyti, tik galėdavo nušauti.

Kiškiui labai liūdna buvo, kad jį visi baido, o jo niekas nebijo. Nuėjo jis skųstis dievui:

- Jau geriau būtų, kad aš nieko neregėčiau, - sako jisai, - kas prieš mane daros!

Dievas ir padarė kiškiui taip, kad jis dabar regi tiktai iš šono, o iš priekio, nors kariuomenė eitų, vis tiek...

Kai dievas sukūrė pasaulį ir gyvulius, tai davė visiems vardus. Norėdamas sužinoti, ar visos žuvys žino savo vardus, pradėjo jas klausinėti. Visos žuvys žinojo. Plekšnė girdėjo, kaip dievas jos vardą šaukė, bet tyčia neatsiliepė. Tada dievas dar smarkiau šūktelėjo:

- Plekšne,...

Mano tėvelis kadaise buvo jūrininkas. Jis sugavo tokią žuvį - pusė žmogaus, pusė žuvies. Ir paleidęs sako:

- Kad ji taip graudingai į mane žiūrėjo - gal ir ji sielą turėjo? Tai ir paleidau.

Pavasarį, kai tik saulė ima labiau šildyti žemę, ir jau pašalas nyksta - visos gyvatės išlenda iš urvų ir susivynioja vienan kamuolin. Tada reikia drąsiai tą gyvačių kamuolį rankomis atnarpliot. Gyvatės nekirs, nes tada jos yra silpnos ir, kol žolės nepamato, neturi nuodų....

Dar pirmiau velnias užvis geriausius padargus vartojo. Kad niekur nebuvo žinomi dalgiai ir kiti geri įtaisymai, o jis nors vieną turėjo. Vieną kartą per šienapjūtę velnias pjovė šieną su dalgiu, o ponas dievas, kaip dalgio neturėjo, tai jis savo pievose su kaltu pjovė. Ponas dievas,...

Senais laikais nebuvo mašinų, todėl linus reikėjo minti su mintuvais. Tais laikais ūkininkai linų sėdavo labai daug. Linų minti susirinkdavo viso kaimo mergės ir vaikiai. Ir pas vieną ūkininką mindavo po visą savaitę. Pas tą ūkininką pabaigdavo, išsikeldavo pas kitą. Ir taip...

Kitą kartą, seniai seniai, šikšnosparnis, varna- lėkštis ir tilvikas, pasisamdę laivą, važiavo į užmarį kokių ten prekių pirkti. Bet šikšnosparnis, neturėdamas savo pinigų, skolinos iš kito.

Kai nuvažiavo į užmarį, tai prisipirko prekių daugybę. Nežinau, kokias prekes...

Kartą dievas su šventu Petru ėjo pasivaikščioti. Beeidami pamatė, kad velnias su boba pešasi. Dievas liepė Petrui perskirti. Petras skyrė, bet negalėjo, nes juodu buvo susikabinę į plaukus ir rovėsi. Petras nuėjo pas dievą ir pasakė, kad negali perskirti. Dievas dar liepė eiti ir...

Kaimo gale, tokioj mažoj pirkeliūtėj, gyveno Ožkenienė. Kai važiuoja žmonės turguos, pasiruošia ratus iš vakaro. Tai ji pasiruošė ratus ir, sako, žiūriu - kažkas krapštosi ratuose kaip avinukas. Ji eis pažiūrėti, kas tuose ratuose yra. Žiūri - kadgi velniukas sėdi su ragiukais....

Vienas žmogelis pirko kiaulę. Vežas jis tą kiaulę ir mato, kad ugnelė kūrenas. Jis riktelėjo. Niekas nieko. Prieina artyn - kad ugnelė kūrenas, ir senelis sėdo, o vilkų aplink apgulę! Kai tas žmogelis prisiartino, vienas vilkas pasikėlė, o tas senelis pagrasino, kad nesikelk. Jis...

Seniokas anksti ėjo bažnyčion į rarotines. Ir rado - miške guli vilkas. Tai jis įsidrąsinęs, lazdelę turėjo ir užšėrė gerai jam per kojas. Jis kaip šoko, tai net jam užspyrė akis samanom. Ir nubėgo.

Seniokas perdien išbuvo. Grįžtant jau po pietų atgal namo, žiūri - toj vietoj...

Vienas žmogus turėjo gyvulių. Tuos gyvulius ganydavo jo paties vaikai prie Šatrijos kalno. Vieną kartą vaikai ganė gyvulius ant paties kalno ir nė matyt nepamatė, kaip iš kažkur išlindo kiti trys vaikai, nepanašūs į žmones. Piemenukai manė, kad tai kokie nepažįstami vaikai, ir...

Vienas bernas tarnavo pas ūkininką ir sako:

- Taip aš noriu daug pinigų turėti! Ir, - sako, - kad aš kur lengvą darbą gaučiau. Kaip reikia nusaugot, kad man pinigas pinigą neštų?

Vienas seniukas ir pasijuokė jam, sako:

- Žinai ką, tu dešimt kapeikų sidabrinių (caro laikais buvo...

Gyveno du broliai. Ir abu vedę. Vyresnysis buvo bevaikis, labai turtingas, nes pasidalydamas jaunesnįjį apgavo - visai be nieko atidalijo. Tas buvo labai neturtingas.

Kaip tik susirgo vyresnysis brolis, tas turtuolis. Susirgo ir nežino, ką jam daryti, kaip tuos pinigus paslėpti. Reikia...

Vienas žmogelis išėjo miškan su šautuvu pamedžiot. Pasitaikė jam kažkoks žvėris šauti - ir nenušovė. Tada atsisėdo ant kelmelio ir vėl prisimušė šautuvą. Tuo laiku atėjo velnias ir klausia:

- Ką tu, žmogeli, darai?

Žmogus atsakė:

- A, užrūkau savo pypkę.

Velnias sako:

- Gal...

Rudeikiškių kaimo lauke buvo nepaprastai didelis akmuo. Dabar jo nebėra, nes, kai statė Salako bažnyčią, tą akmenį suskaldė ir nuvežė Salakan. To kaimo gyventoja Petronėlė Žiemienė kartą vasarą, šventą dieną, ėjo laukan gyvulių pažiūrėti. Eina, rožančių kalbėdama, pro...

Plaukė laiveliu du žvejai iš Meironių - Jonas Lieninys ir Valocka Ivaškevičius. Jie žuvavo. Jiems besiiriant, pakilo labai didelės bangos, ir iš ežero pasirodė labai didelė žuvis, panašiai kaip arklio galva, ir skubiai į jų laivą plaukė. Jie išsigando ir vos pabėgo į krantą.