(125)

Vieną kartą Eželių kaimo Staponas iš kažkur važiavo namo. Važiuoja jis, agi prieky pulkas vilkų. Na, vis tiek šie jį suės. Tai jis tada ir sako:

- Na, vyrai, praleiskit mane šitą kartą. Aš jums penimąjį už tai.

Vilkai, tarsi supratę, ir nudrožė per laukus. O Staponas atvažiavo...

Viename ežere sugavę labai didelę žuvį su striuka uodega. Namie susūdę jos mėsą. Naktį ir ėmę po paežere šaukyt:

- Čiuka čiuka, striukuodege!

Ir šaukindams atėjęs namo. Po langu ėmęs prašyt:

- Atiduok mano kiaulę.

Tie žmonės rytą nuvežę tą susūdytą žuvį, į ežerą...

Dievas dalijo poras. Visų stonų vyrams vis davė pačias, ir dar dvi moteriškos liko.

- Tai dabar pakvieskit dvasininkus, - sako dievas.

Kai pasakė dvasininkams, tai pirmiausia atėjo rabinas. Tai dievas davė pačią ir sako:

- Vesk kiek nori kartų!

Antras atėjo popas, tai jam dievas...

Bitė ritė baltaragė,

Oras voras be ragų.

 - Kur važiuosi?

 - Į Pilviškį.

 - Ką ten pirksi?

 - Trumpakiškį.

 - Bumpt.

Viena merga audė drobes. Ji norėjo pabaigti išausti vėlai šeštadienį. Ilgai audė. Audė, audė ir suaudė vieną sekmadienio valandą. Kažkas pasibeldė į duris. Mergina paprašė į vidų. Įėjo dailus ponaitis, pasisveikino, nuskundė ją, kad ilgai dirbanti, ir paklausė, gal norint...