(28)

Senų senovėje gyveno karalius, visoje šalyje jis garsėjo išmintingumu. Nebuvo nieko, ko jis nežinotų, atrodė, kad žinia apie slapčiausius dalykus pati pas jį oru atskrieja. Bet jis turėjo keistą įprotį. Po kiekvienų pietų, kai stalas būdavo jau nukraustytas, ir visi išsiskirstę,...

Kempiniukas išėjo į kiemą prie savo namelio ananaso ir vėl susitiko savo bičiulius...

Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vasarą senelis su senele žuvaudavo, žiemą senelis blizgiaudavo, senelė namie verpdavo. Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus. Pradžiugo senelis ir sako:

Vienas žmogus griaudžiant pajuokavo. Jis buvo pavarde Norkūnas. Griaudė, o jis tarė:

- Aš - Norkūnas, tu - Perkūnas, mušk mane. Tuo kartu trinktelėjo ir jį užmušė.

Kada duoti čiulptuką. Jeigu jūs dažniausiai vaikui čiulptuką duodate tada, kai jam susikaupia dujų, tai ir duokite jį, suskaudus pilvuką nuo dujų. Daugumai vaikų po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia.

Kada duoti čiulptuką, kad vaikas neįprastų čiulpti pirštų? Pirma, maždaug...

Žingsniuoja vieškeliu kareivis: viens du! viens du! Ant pečių jam veršenikė, prie šono — kalavijas. Jis grįžta iš karo namo. Štai sutinka jis keliu seną raganą. Tokia bjauri, tokia sena ragana! Jos apatinė lūpa kabėjo lig pat krūtinės.

— Labą vakarą, kareivi!—tarė ji.— Koks...

Kur prie Anykščių yra Marčiupys, tenai yra nuėjusios skradžiai žemę vestuvės.

Tėvai turėjo vieną sūnų. Sūnus mylėjo merginą, o tėvai neleido jam vesti. Tada jis, iš tėvų ištrūkęs, slapta nuvažiavo ir vedė. Kai jaunieji važiavo pro tą vietą, kur yra Marčiupys, tėvai...

Viena šeimininkė, labai darbininkė būdama, mažą turėjo ir, nenorėdama dieną sugaišint, vakare vėlai vystyklus ėjo ant ežero liepto išsiskalbt. O tai pasitaikė sykį ir ketvirtadienio vakarą nueit.

Kitą ketvirtadienio vakarą ant liepto, saulei nusileidus, pradėjo laumės skalbt,...

(Žaidžia 5 - 20 asmenų)

Visi susėda ratu. Viena kėde turi būt daugiau nei yra žaidėjų. Kas sėdi po kairei tuščios vietos, tas kurį nors moja. Pamotasis užima tuščiąją vietą. Toliau moja sėdintis prie naujosios tuščios vietos. Kuris nepastebi kvietimo arba nepamato šalia savęs...

(Žaidžia 10—20 asmenų)

Žaidėjai padaro „varpą", t. y., stipriai susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas žaidėjas, „varpo šerdis", stojasi į rato vidurį. Ratas keletą kartų apsisuka, ką nors dainuodamas, ir paskui sustoja. Tada vidurinis, surikęs: „Perskelsiu varpą!", rūpinasi...

(Žaidžia 7—20 asmenų)

Visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis rūpinasi sugaut. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris buvo pasiryžęs mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris...

Du broliukai siamo kačiukai visada kartu, jie kartu žaidžia, kartu miega ir valgo....

Buvo toks žmogus, vardu Maurikas. Užsimanė jis eiti dykos duonos ieškoti. Eina sau keliu, sutinka eržilą. Eržilas klausia:

—      Kur eini, Maurikai?

—      Dykos duonos ieškoti.

—      Priimk ir mane, būsim du vyrai!

—      Gerai,— sutiko Maurikas.

Eina abu toliau, sutinka bulių. Bulius...

Kitą kartą buvo kilęs tarp žvėrių ir paukščių karas. Abu pulku ties Uralo kalnu didelį karą kėlė. Bet ilgą laiką karas nei vienai, nei antrai pusei nesisekė. Šikšnosparnis tad abiem pusėm tarnavo: kai paukščiai nugalėdavo, tai jis prie paukščių pristodavo, bet kai žvėrys...

Šarkele varnele,
keli tavo vaikeliai?
Nežinau, neskaičiau,
jei tu nori—suskaityk
ir kitiems pasakyk:

Du namuos, du kapuos,
Du duoną raiko,
Du pinigus skaito.
Du sėja, du akėja,
du tvorą tveria,
du dirvonus aria.
Du guli, du kulia,
du grūdus paiso,
du ant stogo švaistos.
Du...