(25)

Buvo diedas ir boba. Anie turėjo vieną berniokėlį. Kartą mama minkė duoną, o berniokėlis bėginėjo po pirkią su botagėliu. Tėvas sako:

—    Drikstelk mamai per nugarą!

Mama sako:

—   O kad tu skradžiai žemę nueitum!

Tėvas sako:

—      Eik paklausk mamą, kada nueit skradžiai...

Susikibę už rankučių,
Lietui lyjant, vėjui pučiant,
Šokam šokam sau ratu —
Ir po vieną, ir po du.

Tru tu tū, tru tu tūl
Ir po vieną, ir po du.

Mūs žali žali švarkeliai,
Mus j šviesą saulė kelia,
Saukia šaukia mus vardu —
Ir po vieną, ir po du.

Tru tu tū, tru tu tū,
Ir po...

Vieną kartą žvirblis su pele sušnekėjo sėti du miežio grudus: žvirblis buvo akėtojas, pelė — artojas. Kai pasėjo, užaugo dvi varpos. Žvirblis su pele jas nuėmė ir iškūlė, grūdus lygiai pasidalino, bet dar vienas atliekamas grūdas liko.

Žvirblis sako:

—         Šitas grūdas...

Pelėdai užsnūdus, karaliukas pabėgo ir gerai pasislėpė. Reikia jį surast. O kas pavasarį jo ieškos? Visiem darbo lig valios - gūžtas suka, kiaušinius deda, vaikus peri, Tarės, tarės paukščiai - nieko nenutarė. Čia atskrido gegutė, atsisėdo ant šakos ir sako:

- Aš skrisiu...

Vienas devyniolikos metų bernas niekur, būdavo, neina. Mama vieną kartą užsispyrusi pradėjo varyti jį pirtin.

- Kas čia su tavim yra, kad tu niekur neini?

Ir užsipuolus išvarė pirtin.

Pamatė, kad jis kažką išsiėmė iš pažasties, suvyniojo, suvyniojo, paskui papūtė ir išėjo....

Seniai, labai seniai, kai Dievas sukūrė pasaulį, buvo keturi vėjai: Šiaurinis, Rytmetinis, Pietinis ir Vakarinis. Vienas buvo senas, o trys jauni. Senasis buvo tėvas, o jaunieji - jo vaikai. Kada pradėdavo pūsti visi keturi iš keturių pusių, tai didžiausius kalnus iš žemių sunešdavo...

Gyveno toks senis ir senė. Jie turėjo tik menką trobelę ir buvo labai neturtingi. Vieną sykį, anksti pavasarį, užsimanė toji senė agurkų pasisodinti ir iš to pelną gauti. Bet lauke buvo dar šalta, tai ji prinešė durpių, pripylė ant krosnies ir pasodino agurkų. Agurkai jau sudygo,...

Atlėkė pas žmogų Musė ir sako:

—     Tu visokio gyvio šeimininkas, tu viską gali padaryti. Padaryk man uodegą.

—     O kam tau reikia uodegos?

—     Ogi tam,— sako Musė,— kaip ir visiems žvėrims — dėl gražumo.

—     Nežinau tokių žvėrių, kuriems uodega būtų dėl...

Ant Luokės kalno arė Pašakarnis iš Kirklių kaimo. Vidurdienį paleido arklį ir atsigulęs užmigo. Sapne jam pasirodė graži mergelė kaip karalaitė ir sako:

— Ar sutiksi mane pasveikint?

— Kodėl ne? Karalaitė:

— Tik ne dabar, o nakties dvyliktą.

Naktį jis nujojo ir atsigulė po tuo...

Kartą nuėjo žvirblis pas vieversį prašyti, kad šis išmokytų jį giedoti. Matai, žvirblis neturėjo jokio balso ir norėjo pramokti tokių gražių giesmių kaip vieversys. Vieversys sutiko ir ėmė žvirblį mokyti, bet kai tiktai ištarė žodį „čivir vivir", žvirblis nustojo vieversio...

Yra įvairių pasakų apie Raigardo miestą, bet kas gali šiandien žinoti, kur tiesa. Yra tokių padavimų — ir jais seni mūsų krašto žmonės giliai tikėjo, kad tasai Raigardo miestas nugrimzdo ne staiga, bet iš lėto, ne dėl kažkokių jo gyventojų kalčių, bet per neapsižiūrėjimą...

Stasiukas labai mėgo uogauti, grybauti ir riešutauti. Kur buvęs nebuvęs, jau jis miškelyje.

Stasiukas žinojo, kur kokių uogų esama, kur geriausi grybai dygsta, kur riešutai anksčiau pareina.

O kai kas, būdavo, paklaus, kur su pintinėle eina, tai sakydavo:

— Su voverėlėmis lenktynių...

Vieną sykį apsirengė karalius medinčium: jodamas per girią, rado žmogų kasant griovius ir klausia:

—      Kad tu taip sunkiai dirbi, ar daug uždirbi?

Grioviakasys sako:

—      Tiek ir tiek.

—      Kad tu tiek uždirbi, tai kur pinigus dedi?

—      Vieną dalį metu į vandenį, iš antros...

Ką labiausiai mėgsta veikti kempiniukas? Dirbti? Teisingai! Kempiniukas mėgsta kasdien kepti...

— Savo pasakojimą pradėsiu nuo tų laikų, kai manęs dar nebuvo šiame pasaulyje.

Viename kaime, prie nedidelės, vešliais medžiais apaugusios upės, gyveno labai miela mergytė, vardu Jūratė. Ji turėjo mamą, kaip ir visi vaikai, tačiau tėvelis buvo miręs.

Jūratės mama vertėsi...