(114)
Senų senovėje keli šventieji ėjo per žemę mokyti žmonių. Dievas norėjo sužinoti iš apynio ir vėžio, kur nuėjo šventieji, - ar jie sakys teisybę. Apynys parodė dievui į viršų. Dievas liepė sekti ir jam į viršų. Todėl apynys ir raitėsi į viršų. O vėžys parodė atgal su...
Kol Adomas su Ieva buvo rojuj, jiems nereikėjo rūbų. Jų kūnas buvo apdengtas tokiu rūbu kaip musų nagai. Bet kai nusidėjo, liko nuogi. Atminimui tų rūbų liko mūsų nagai.
Avinėliai švelniavilniai,—
Sako,—
Buvo boba Vilniuj?
Boba — molinukė,
Skara — baltapūkė...
Čirškė žvirblis kamine,—
Gal ir buvo,
Gal ir ne.
Buvo, buvo,
Kaip nebuvo! —
Ten atgal kregždutė siuvo.
Pirko dūdą su verba,
Margą audeklą.
Arba
Jei nebuvo, tai nepirko
Anei margo,
Anei...
Kai dievas liepė paukščiams eiti griovių kast, nes vasara buvo labai sausa, nebuvo iš kur atsigert, tada visi paukščiai kasė. O tas sėjikas, kur sako: „Lyk, lyk!", jis nėjo griovių kast; pasakė, kad aš apsieisiu be griovių, atsigersiu nuo akmenų. Tai jam dievas pasakė:
- Tai tu...
Gale kaimo buvo tuščia pirkia, kurioj niekas negyveno. Ir tame pat kaime buvo du broliai. Vienas iš jų - kuprotas. Žinoma, visų paniekintas, nemylimas ir niekieno nelaukiamas.
Kartą tas kuprelis kažkur buvo išėjęs. Grįžta namo, lietus lyja; jau ir sulytas. Tai ėmė užėjo šiton...
Vienas žmogus pasakojo, kad tikrai, tikrai rupūžė melžė jo karvę. Karvė pareina ir pareina išmelžta. „Aš maniau, - tas žmogus sako, - kad kas nors iš kaimynų ar koks piktadarys, ar vaikai kokie. Na, - sako, - reikia pasekti."
Įsilindo jis į krūmus ir žiūri. Žiūri žiūri, jau...
Vienas žaidėjas išeina už durų. Kiti tuo metu paslepia kokį nors daiktą.
Kas nors sėdasi prie fortepijono, ima smuiką ar kokį kitą instrumentą ir griežia ar dainuoja. Juo arčiau ieškotojas prisiartina prie paslėpto daikto, juo tyliau skambina ar dainuoja. Kai ieškotojas daiktą...
Velnias pono dievo prašęs, kad jam tą žmogų atiduotų, kuris, burnos neprausęs, eina valgyti.
- Ne, - ponas dievas sakąs, - aš tą tau atiduosiu, kuris nusiprausęs nesišluosto.
Velnias ėjęs tokio ieškoti, bet niekur neapėjęs. Pamatęs: vienas, arklius ganydamas, burną prausias....
Kartą gyveno jaunuolis, dar ne itin subrendęs, bet pasirengęs mokytis. Jis be galo mėgo antikvarinius daiktus ir atostogaudamas dažnai lankydavosi įvairių Europos šalių antikvariatuose. Laikui bėgant vaikino dėmesį patraukė antikinės keramikos dirbiniai, ypač arbatos puodeliai. Jam...
Kai nuo tvano visi buvo susėdę laivan, pelė pragraužė skylę laivo dugne. Nėr kuo tą skylę užkišt. Tai gyvatė užkišo savo uodega, kad vanduo neitų laivan. Gyvatė išgelbėjo laivą nuo paskendimo. Tada ji reikalavo, kad jai už tai duotų suryt, kas turi gardžiausią kraują....
Pikčiūnų ir Šnipaičių krūmuose yra toks akmuo, kuriame kiekvienais metais atsiranda po vieną duobutę; taip, kaip su kulnu išsukta. Ir teisybė, kad atsiranda! Aš pats ištyriau.
Buvo jaunas vaikinas. Na, jis ėjo, beeidamas rado krūmą su uogomis. Nė jis žinojo, kokios tos uogos, nė nieko. Išalkęs buvo, paėmė ir suvalgė vieną uogą. O mat ten buvusios gyvačių uogos. Jis parėjo namo, o taip nori miego, taip nori! Jis nuėjo į jaują. O kitąsyk buvo tos...
Vos gimęs žmogus sueina į tarpusavio santykius su įstaigomis. Jau gimdymo namuose užpildoma kortelė su visais jo duomenimis, vėliau laukia civilinės metrikacijos skyrius, namų valdyba ir t. t. Žmogui augant, daugėja ir įstaigų, su kuriomis jam tenka susidurti. Tai kasos, kioskai ir...
Stonys buvo kalvis ir didelis medžiotojas. Jis buvo prisirinkęs visokių burtų. Rusų laikais, jei jis kam dvidešimt sidabrinių kapeikų duodavo, tai rytą tas žmogus tų kapeikų nerasdavo. O jis tą dvidešimt kapeikų dalydavo už menkiausią dalyką.
Kartą jis su tokiu medžiotoju...