(73)

Šeimininkė negali tikėtis gerų santykių su kaimynais, jei pati daužo kilimą ar purto dulkėtą skudurą netoli kitų džiovinamų skalbinių. O kiek kartų jūs patys, eidami gatve, matėte, kaip viršutinių aukštų gyventojai, nepaisydami nei praeivių, nei kitų gyventojų, virš jūsų...

Saulė nusileido ant žemės. Visi eina pro šalį ir garbina saulę: vieni poterius kalba, kiti kitaip. Eina pro šalį asilas ir klausia:

- Ko tu čia sėdi?

- Aš noriu eiti toliau, bet niekas neneša.

Asilas sako:

- Sėsk ant manęs.

Saulė sėdo, ir asilas ją neša. Asilui jau pasidarė karšta...

Vieną sykį eina žmogus keliu ir prieina mišką. Bet tas miškas visas dega, liepsnoja, tiktai kelios eglės pakraštyje dar žalios, bet ir tos iš pašaknų jau pradeda svilti. Vienos eglės viršūnėje susirangiusi gyvatė ir sako:

- Žmogau, būk geras, išgelbėk tu mane nuo mirties!

Žmogui...

Mezgė mezginį bobutė —
Kol už lango vėjas pūtė,
Medžių garbanas išraitė —
Baigė megzti kepuraitę.

Mezgė mezginį bobutė.
Kol už lango vėjas pūtė,
Kiemą išplakė audra,—
Buvo pirštinių pora.

Mezgė išmezgė korėtą
Lėlei rožinį parėdą.
Mezgė mezginį bobutė,
O už...

Mamyte!
Mama!
Mama!
Šaukiu tave balsu.
Tai tu, mamyte mano,
Gražiausia iš visų.
Tai tu, mamyte mano,
Džiaugsme ir ilgesy —
Esi pati geriausia,
Nes mano tu esi.

Kaimo pelė liūdnai stebėjo, kaip jos bičiulė miesto pelė krovėsi savo krepšius ir ruošėsi išvykti. Miesto pelė ką tik praleido kelias ne itin linksmas dienas kaimo pelės namuose - laukuose po gyvatvore. „Vargšele, - pasakė miesto pelė su gailesčiu balse, - tu taip blogai gyveni...

Tvarte, po loviu, žaltys buvo susidėjęs kiaušinius. Ūkininkas su bernioku vežė mėšlą. Berniokas rado žalčio kiaušinius ir sudaužė juos. Žaltys matė, kad berniokas sudaužė.

Buvo namie padėtas ąsotėlis su vandeniu atsigerti. Žaltys įlindo į ąsotėlį ir užnuodijo vandenį -...

Netoli Raseinių yra labai aukštas kalnas, kurį vadina Kirvelio kalnu, o prie Viduklės yra kitas kalnas, kurio vardas Palipynkalnis. Ant tų kalnų buvo du milžinai. Vienas stovėjo ant Kirvelio kalno, antras ant Palipynkalnio — ir taip, stovėdami kiekvienas ant savo kalno, paduodavo vienas...

Kaziukas buvo nusivaręs karves į , lauko galą, už ežerėlio, į miškelį, ir pasivėlino pietų parginti. Mama pasiuntė jaunesnįjį sūnelį Stasiuką, kad pašauktų.

Stasiukas, nubėgęs iki ežerėlio, sušuko:

— Kaziuk, varyk pietų!

— Pietų! — atsiliepė iš miško.

— Greičiau! —...